Lietuvos nepriklausomybė istorijoje konspektas


Istorijos konspektas. Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Lietuvos tarybos veikla. Nepriklausomybės kovos. Kovos su Sovietine Rusija 1919. sausis – rugpjūtis. Kovos su bermontininkais 1919. liepa – gruodis. Kovos su Lenkija 1919. balandis – 1920. lapkritis. Nepriklausomybės kovų reikšmė. Vilniaus kraštas lenkijos valdžioje. Jonas Basanavičius ( 1851 - 1927. ). Vincas Mickevičius Kapsukas 1880 - 1935. Vilhelmas fon Urachas. Bermontas - Avalovas. Mykolas Sleževičius 1882 - 1939. Lucijanas Želigovskis 1865 - 1947. Kaip atpažinti kontūrinį žemėlapį “ Lietuva 1918 - 20. nepriklausomybės kovos ”. Lietuva parlamentinės respublikos laikotarpiu 1920 - 26. steigiamasis seimas ir jo nutarimai. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žemės reformos įstatymas. Lito įvedimas. Vidaus padėtis ir politika. Tarptautinė politika. tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Klaipėdos krašto atgavimas. Santykiai su Lenkija. Santykiai su ssrs. Aleksandras Stulginskis 1885 - 1969. Kazys Grinius 1866 - 1950. Mykolas Krupavičius ( 1885 - 1970. ). Vladas Jurgutis 1885 - 1966. Kaip atpažinti kontūrinį žemėlapį “ Lietuva 1920 - 23. ”. Kaip atpažinti kontūrinį žemėlapį “ Lietuva 1923 - 39. ”. Lietuva autoritarinio valdymo laikotarpiu 1926 - 39. 1926. gruodžio 17. perversmas. Smetonos įsitvirtinimas valdžioje. Opozicija. smetonos režimui. Vidaus padėtis 1926. Užsienio politika 1926 - 39. santykiai su lenkija. Santykiai su Vokietija. Santykia su kitomis valstybėmis. SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties įtaka Lietuvai. Augustinas Voldemaras 1883 - 1942. Noimanas ir. Zasas. Lietuvos laimėjimai tarpukario metais ekonomika. Socialinė struktūra. Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio reikšmė. Lietuva 1939 09 01 - 1941 06 22. i sovietinė okupacija užsienio politika 1939 09 01 - 1940 06.


LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PASKELBIMAS. Po Vasario revoliucijos susidarė palankios sąlygos Lietuvos valstybingumui atkurti. Ruošiantis konferencijai 1917 m. rugsėjo 6 d. vokiečiai leido pradėti leisti laikraštį „Lietuvos aidas“ kurio redaktoriumi tapo Antanas Smetona. 1917 m. rugsėjo 18 - 22 d., lietuviams reikalaujant, Vilniuje įvyko Lietuvių konferencija. Vokiečiai rinkimų į koferenciją neleido, todėl organizacinis konferencijos komitetas nutarė, kad joje turi dalyvauti savo darbais krašte žinomi lietuviai. Vilniaus konferencijoje dalyvavo 222 žmonės, kurie atstovavo įvairius Lietuvos visuomenės sluoksnius (72 inteligentai, 66 kunigai, 65 ūkininkai, 12 pramonininkų, 5 dvarininkai, 2 darbininkai). Po ilgų diskusijų konferencija priėmė kompromisinį nutarimą: 1) atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis; 2) sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris parengtų konstituciją ir numatytų santykius su kitomis valstybėmis; 3) nutarta, kad Lietuva gali užmegzti artimus ryšius su Vokietija. 1917 m. rugsėjo 21 d. slaptu balsavimu buvo išrinkta Krašto Taryba, kurią sudarė 20 asmenų. Rugsėjo 24 d. Krašto Tarybos pirmininku tapo A. Smetona. Krašto Tarybos pavadinimas keitėsi: 1918 m. vasario 16 d. ji buvo pavadinta Lietuvos Taryba, o nuo 1918 m. liepos 11 d. ji buvo vadinama Lietuvos Valstybės Taryba. Ši Krašto Taryba ir nuveikė pagrindinį darbą, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Spalio perversmas Rusijoje pakeitė jėgų santykį I pasauliniame kare. 1917 m. pabaigoje bolševikai pradėjo su Vokietija taikos derybas. Vokietija norėjo išlaikyti savo valdžioje karo metu okupuotas teritorijas, todėl jai reikėjo dokumento, kuris rodytų lietuvių apsisprendimą likti sąjungoje su Vokietija. Tokį dokumentą, kaip teisėta Lietuvos interesų reiškėja, galėjo duoti Krašto Taryba. 1917 m. gruodžio mėn. pradžioje po susitikimo Berlyne su Vokietijos kancleriu buvo nutarta siekti Lietuvos savarankiškumo sąjungoje su Vokietija. 1917 m. gruodžio 11 d. Kaune buvo priimtas aktas, kuris skelbė: 1) atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, 2) nutraukiami visi iki tol buvę valstybiniai ryšiai, kuriuos Lietuva yra turėjusi su kitomis tautomis, 3) siekdama apginti savo interesus būsimose taikos derybose, Lietuva prašo Vokietijos apsaugos ir pagalbos, 4) Krašto Taryba stoja už amžinus tvirtus ryšius su Vokietija, kurie turėtų pasireikšti karine, susisiekimo konvencija, muitų ir valiutos bendrumu. Trys Krašto Tarybos nariai balsavo prieš šį aktą, vienas susilaikė. Gruodžio 11 d. aktas atitiko Vokietijos interesus ir labai pravertė jai Bresto taikos derybose, bet nebuvo parankus Lietuvai. Dėl jo priėmimo kilo Lietuvos visuomenės nepasitenkinimas, smuko Krašto Tarybos prestižas. Vokiečiai neleido Lietuvos delegacijai vykti į Bresto taikos derybas.

Pasikeitus politinei situacijai, kai vokiečiai neleido lietuvių delegacijai dalyvauti Bresto taikos derybose, 1918 m. vasario mėn. vėl buvo pradėtas svarstyti Lietuvos nepriklausomybės klausimas. 1918 m. vasario 15 d. Krašto Tarybos pirmininku tapo J. Basanavičius, į Tarybą sugrįžo visi pasitraukę nariai. O vasario 16 d. 12.30 val. buvo priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Jis skelbė: 1) atkuriama nepriklausoma, demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi; 2) ta valstybė atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis; 3) Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis seimas. Šį dokumentą pasirašė visi 20 Krašto Tarybos narių. Vasario 16-osos akto reikšmė:1) atkurtas Lietuvos valstybingumas; 2) aktas apgynė Lietuvą nuo aneksinių Lenkijos pretenzijų; 3) jis privertė Vokietiją nors nominaliai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Vokietijai Vasario 16-osios aktas buvo nepriimtinas, todėl po šio akto priėmimo Vokietija sutiko pripažinti Lietuvos nepriklausomyę tik Gruodžio 11-osios akto sąlygomis. Vokietijos imperatorius Vilelmas II tokį prpažinimo aktą pasirašė 1918 m. kovo 23 d. Kitos valstybės Gruodžio 11-osios akto sąlygomis Lietuvos valstybės nepripažino.

  • Istorija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (21044 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Lietuvos nepriklausomybė istorijoje konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Lietuvos nepriklausomybė istorijoje konspektas. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-nepriklausomybe-istorijoje-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:30