Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje ir užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisiniai pagrindai ir tvarka


Užsieniečio įdarbinimas užsienyje. Užsieniečių įdarbinimas. Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje tvarka. Lietuvos piliecio idarbinimas uzsienyje. Įdarbinimo užsienyje reguliavimas. Įdarbinimas užsienyje teisinis reguliavimas. Idarbinimas uzsienyje teisiniai. Idarbinimo+uzsienyje+teisinis+reglamentavimas+lietuvoje. Užsieniečio įdarbinimas lietuvoje. Užsieniečių įdarbinimas lietuvoje speros.

Teisės diplominis darbas. Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje ir užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisiniai pagrindai ir tvarka. Turinys. Santrauka. Summary. Įvadas. Teorinės į(si)darbinbinimo teisės įtvirtinimas norminiuose teisės aktuose. Šios teisės samprata pagal Lietuvos respublikos konstituciją. Teisė į darbą LR darbo kodekse (kaip vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų) ir tarptautiniuose susitarimuose. Įdarbinimą reglamentuojančių darbo įstatymų taikymas. Įdarbinimo ir teisės į darbą ryšys. Įdarbinimo tarpininkavimo tarnybų statusas ir veikla. Laisvas asmenų judėjimas. Paveikslai. Lentelės.


Piliečiai savo teisę į darbą realizuoja dviem būdais: 1) savarankiškai, be kieno nors pagalbos ar tarpininkavimo sudarydami darbo sutartį; 2) sudarydami darbo sutartį tarpininkaujant tam tikroms valstybinėms ar nevalstybinėms institucijoms. Darbo sutartis sudaroma piliečio ir darbdavio susitarimu darbo įstatymų nustatyta tvarka. Laisvė pasirinkti darbą reiškia ir tai, kad asmuo savo noru gali nedirbti. Laisvės principas leidžia žmogui priimti sprendimus dėl įsidarbinimo autonomiškai, be valstybės ar kitų visuomenės narių įtakos, o apsisprendus dirbti – pasirinkti veiklos sritį. Taigi laisvo pasirinkimo dirbti principu siekiama užtikrinti efektyvų užimtumą. Šis

principas išreiškia ir skatina priimti tokias darbo teisės normas, kurios suteikia asmenims teisę į darbą, garantuoja jiems realų įsidarbinimą ir nustato socialinį darbo patrauklumą ir paskatas.

LR Darbo kodekse (toliau tekste – DK) nurodytiems darbo santykiams reglamentuoti taikomas vienas iš principų – laisvė pasirinkti darbą. Komentuojamoje normoje įtvirtintas laisvės pasirinkti darbą principas taip pat yra konstitucinis principas ir tarptautinis principas (Europos socialinės chartijos (pataisytos) 1 str. 2 d., Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 4 str.).

Organizuoti arba skatinti profesinį orientavimą, rengimą ir perkvalifikavimą.

Nustatyti ne mažiau kaip 4 savaičių kasmetines mokamas atostogas.

Kita vertus, lygiateisiškumo principas nereiškia, kad skirtingų sąlygų taikymas ar tapačių santykių skirtingas reglamentavimas yra apskritai uždraustas, tačiau jis galimas tik esant objektyvioms ir pagrįstoms priežastims. Diskriminacija neturi būti laikoma visoks išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas, jeigu tai yra susiję su konkrečiam darbui keliamais reikalavimais (pvz., profesine kvalifikacija). Diskriminacija taip pat nėra specialios apsaugos ar pagalbos priemonės, numatytos tam tikrų kategorijų asmenims, kuriems tokia ypatinga apsauga ar pagalba yra reikalinga (pvz., nėščioms moterims, neįgaliems asmenims). Diskriminacija nėra laikomos ir priemonės, taikomos asmenims, pagrįstai įtariamiems verčiantis ar kurie verčiasi veikla, kuri kenkia valstybės saugumui (pvz., dalyvavimas partijų, visuomeninių organizacijų, kurių veikla uždrausta, veikloje), tačiau šiais atvejais turi būti užtikrinta tokio asmens teisė kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas.

Šios imperatyvaus pobūdžio nuostatos įsigaliojo paskelbus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą 1998 m. ir nė karto nebuvo keičiaos. Tai rodo, kad šios darbdavio pareigos – svarbios principinės nuostatos nuolat įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises darbe. Darbo subjektų lygiateisiškumo principas turi būti ne tik deklaratyvus, bet ir įgyvendinamas ir gerbiamas. Darbo subjektų lygiateisiškumo principo įgyvendinimas užtikrinamas, nustatant atsakomybę už šio principo pažeidimus, o sankcijos už tai nustatytos LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei LR Baudžiamajame kodekse.

LR DK 2 str. 1 d. įtvirtinti pagrindiniai visų darbo teisinių santykių, patenkančių į DK reglamentavimo sritį, principai yra kertiniai darbo teisėje. Beveik visi jie taip pat yra ir konstituciniai principai. Šie principai įtvirtinti ir daugelyje tarptautinių dokumentų. Siekiant užtikrinti vienodą tarptautinių normų aiškinimą ir taikymą, aiškinant kiekvieno darbo santykių teisinio reglamentavimo principo prasmę turi būti atsižvelgta į tarptautinius teisės aktus. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje ir Europos sutartimi, steigiančia asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, prisiimtą įsipareigojimą suderinti nacionalinius teisės aktus su ES aktais, aiškinant principų prasmę turi būti įvertintas ir ES teisės aktų turinys.

Pagal LR DK 5 str. 1 d. darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, ar darbuotojas dirba Lietuvoje, ar pagal darbdavio pavedimą užsienyje. Komentuojamo straipsnio 1 d. apibrėžia Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir kitų norminių darbo teisės aktų galiojimą erdvės atžvilgiu, t. y. nustatomas bendrasis principą, kad LR norminiai darbo teisės aktai yra taikomi visiems darbo teisiniams santykiams, susiklostantiems LR teritorijoje. LR norminiai darbo teisės aktai yra taikomi ne tik nacionaliniams subjektams, net ir nacionaliniams subjektams, turintiems užsienio elementą, veikiantiems LR teritorijoje. Lietuvos Respublikos norminiai darbo teisės aktai taip pat yra privalomi, neatsižvelgiant į darbuotojų tautybę, pilietybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau pastaroji nuostata nelaikytina visuotinai privalomu status quo, t. y. Lietuvos Respublikoje galioja įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, kuriame nustatyti tam tikri darbo Lietuvos Respublikoje apribojimai, taikomi asmenims – nenuolatiniams LR gyventojams. Šio įstatymo paskelbimo 1998 m. būtinybė buvo įtvirtinta dar 1992 m. LR Konstitucijoje: “užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas” Lietuvos Respublikos darbo teisės normų galiojimas nėra siejamas su darbuotojo darbo atlikimo vieta. Neatsižvelgiant į tai, darbuotojas dirba Lietuvoje ar darbdavio pavedimu užsienio valstybėje, komentuojamus darbo teisinius santykius reglamentuoja LR darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.

  • Teisė Diplominiai darbai
  • 2010 m.
  • 32 puslapiai (9833 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės diplominiai darbai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje ir užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisiniai pagrindai ir tvarka
    8 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje ir užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisiniai pagrindai ir tvarka. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-pilieciu-idarbinimo-uzsienyje-ir-uzsienieciu-idarbinimo-lietuvoje-teisiniai-pagrindai-ir-tvarka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:19