Lietuvos pilietybė


Teisės referatas. Įvadas. Asmenys kurie yra Lietuvos respublikos piliečiai. Lietuvos respublikos pilietybės įgijimo būdai. Dviguba pilietybė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi savo teises ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisės aktai ir įstatymai, taipogi Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Reikia pastebėti, jog galiojantis šiuo metu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas susilaukė daug kritikos ir dėl kai kurių šiame įstatyme įtvirtintų nuostatų būvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti kokie asmenys pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą yra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais.

Darbo atlikimo metodai: teisės aktų analizė.

Pagal dabartinį, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos piliečiais yra laikomi :

3) Kiti piliečiai kurie pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Lietuvos Riespublikos Pilietybės įstatymą įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pagal ši principa, kad 1940 m. Sovietų Sąjungos buvo įvykdyta Lietuvos aneksija, skaitosi tarptautiniu nusikaltimu, pati Sovietų Sąjunga 1989 m. paskelbė, kad Ribentropo-Molotovo pakto slaptieji protokolai, kuriais remiantis būvo aneksuota Lietuva, yra niekiniai, tai reiškia laikytini negaliojančiais nuo pasirašymo dienos.

Todėl tokiu atveju jokiu teisių teisės pažeidėjui neteisėtas aktas nesuteikia. Tai rodo, kad Sovietų Sąjunga neįgijo jokių teisių į Lietuvos Respublika ir jos piliečius. Iš to galim suprast kad Lietuvos piliečiai nors ir būvo paskelbti Sovietų Sąjungos piliečiais, iš tiesų liko Lietuvos Respublikos piliečiais.

Dar kai Lietuvos Riespublika būvo okupuota, diplomatinės ir konsulinės misijos tęsė savo darbą užsienyje, užsienio valstybės pripažino Lietuviškus pasus, kuriuos išduodavo diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

Pagal šio įstatymo pirmo straipsnio 3 punktą lietuvių kilmės asmeniu asmuo yra laikomas tuomet, jei to asmens “tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar būvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu”.Taigi yra pora sąlygų:

Antra sąlyga yra gan aiški, žmogus turi raštiškai pripažinti save lietuviu. Tuo tarpu pirma sąlyga, sukelia nemažai problemų ir painiavos. Pagal šita sąlygą žmogus turi įrodyti, kad jo seneliai ar tėvai ar bet kuris iš ju būvo ar yra lietuvis.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (2522 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Lietuvos pilietybė
    10 - 8 balsai (-ų)
Lietuvos pilietybė. (2015 m. Kovo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-pilietybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:00