Lietuvos politinė kultūra ir pilietinė visuomenė


Pilietiškumo referatas. Įvadas. Politinės kultūros bruožai Lietuvoje. Piliečių dalyvavimas politikoje. Visuomenės nepasitikėjimo valdžios institucijomis priežastys. Politinės kultūros ir pilietinės visuomenės perspektyvos Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Politinė kultūra bei pilietinė visuomenė yra sudedamosios politinės sistemos dalys, kurios padeda užtikrinti politinės sistemos stabilumą. Jos neįmanoma analizuoti ar vertinti atskirai nuo kitų politikos mokslų problemų ar iššūkių. Tačiau politinės kultūros atžvilgiu, politinę sistemą derėtų įsivaizduoti ne kaip institucinę jos sąrangą, tačiau kaip sistemą, esančią visuomenės, piliečių galvoje. Visose visuomenėse egzistuoja tam tikros moralės normos, vertybės, įsitikinimai, kurie formuoja visuomenės požiūrį į politinę sistemą, į jos trūkumus ir pranašumus. Būtent tos vertybės, normos ar įsitikinimai, kurie vyrauja visuomenėje ir sudaro politinę kultūrą, kitų dar vadinamą nacijos psichologiją. Politinė kultūra gali būti nulemta įvairių priežasčių: institucijų sąveikos formos, valdžios struktūrų, funkcijų, veiklos, politinės galios prigimties, individo vaidmens politikoje, tačiau visų svarbiausias politinę kultūrą sąlygojantis veiksnys veikiausiai turėtų būti istorinis šalies patyrimas, vystymosi raida bei iššūkiai, su kuriais nacijai teko susidurti. Kai kalbama apie politinę kultūrą, aiškiai suvokiama, kad pilietinė visuomenė neatsiejama politinės kultūros dalis. Tai yra vienas iš vertinimo, analizavimo, stebėjimo kriterijų. Tačiau visgi sunkiausia būtų išskirti tik vieną, tiksliausią tokio fenomenalaus reiškinio apibrėžimą, nes jo formavimuisi darė įtaką nemažai dar praeito amžiaus sociologų, politologų ir psichologų, kurie varžydamiesi dėl JAV ir Europos valstybių politinių sistemų stabilumo koncepcijos tik papildydavo ir išplėsdavo šią sąvoką. D. Easton žodžiais tariant, politinė kultūra yra įsitikinimų, idėjų, normų, vertybių rinkinys, kuris lemia mąstymo ir veiklos šablonus, savo ruožtu darančius įtaką politinės sistemos veiklai. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai G. Almond ir S. Verba šią sąvoką dar labiau išplečia ir pateikia, kad anot jų politinės kultūros terminas žymi specifines politines orientacijas: nuostatas politinės sistemos ir jos atskirų dalių atžvilgiu ir nuostatas individo vaidmens šioje sistemoje atžvilgiu. Taip pat sociologai išskiria tris grynus politinės kultūros tipus: parapijinę, pavaldinio ir dalyvio. Jie įveda ir pilietinės kultūros, bei visuomenės sąvoką, kuri jų nuomone yra pagrindinė stabilios demokratinės sistemos sąlyga. Taigi pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti kokia yra Lietuvos politinė kultūra, kokio lygio yra pilietinė visuomenė ir ar tautos kolonizacija, o vėliau ir dekolonizacija turėjo pasekmių formuojantis mūsų nacijos psichologijai.

Lietuvos politinės kultūros neįmanoma analizuoti neatsižvelgiant į jos istorinius kontekstus, taip pat negalima jos smerkti neatsižvelgiant į tai, kad šalis yra dar labai jauna, nepriklausomybę atgavus vos prieš du dešimtmečius.

  • Pilietiškumas Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2367 žodžiai)
  • Pilietiškumo referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Lietuvos politinė kultūra ir pilietinė visuomenė
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos politinė kultūra ir pilietinė visuomenė. (2015 m. Rugsėjo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-politine-kultura-ir-pilietine-visuomene.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:10