Lietuvos prekybos politika


Vadybos referatas. Lietuvos užsienio prekybos politika. Užsienio prekyba ir nacionalinių valstybių vaidmuo. Laisvosios prekybos ir protekcionizmo priešprieša. Šalių ir įmonių konkurencingumas globalizacijos akivaizdoje. Eksporto rinkodaros strategijos reikšmė. Europos Sąjungos bendroji prekybos politika. Užsienio prekybos politikos pokyčiai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Lietuvos užsienio prekybos perspektyvos ir eksporto skatinimo reikšmė.


Būtent su tarptautinės prekybos plėtra siejami globalizacijos procesai, kurie bus nagrinėjami tolesniame skyriuje. Užsienio prekyba yra tarptautinis pirkimo-pardavimo procesas. (Rakauskienė O.G., Vilnius, 2006, p. 336). Ji apima eksportą, importą, tranzitą bei glaudžiai siejasi su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kurios paprastai yra tokios prekybos priežastis arba pasekmė. Vykstant prekių ir paslaugų apsikeitimui įmonių lygmenyje, kartu prekyba vyksta ir tarp valstybių. Tai yra puikus motyvas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, technologinei plėtrai, keitimuisi gerąja praktika ir tobulėjimui, kultūrinei sklaidai. Būtent dėl pastarosios priežasties plito helenistinė kultūra IV a. pr. Kr. Viduržemio jūros regione ir tolimesniuose Rytų kraštuose, žinoma, nesumažinant Aleksandro Makedoniečio didžiųjų užkariavimų reikšmės ir graikų klasikinės filosofijos įtakos.

Taip pat, eksporto mastas yra viena iš valstybės konkurencingumo sudedamųjų dalių, kuri sąlygoja jos galimybes importuoti, taigi nulemia ir didesnę ar mažesnę pasiūlą, o kartu ir tos šalies vartotojų galimybes rinktis bei jų ekonominę gerovę. Todėl daugelis valstybių vykdo eksporto politiką, kuri reguliuoja, skatina, nukreipia bei saugo šalies eksportą. (Czinkota M.R., 2002, p. 315-316). Iki 1933 m. pagrindinis Lietuvos prekybos partneris buvo Vokietija. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi sudarė 50 proc. visos užsienio prekybos apyvartos. Tuo tarpu, nuo 1933 iki 1936 m. ta apyvarta krito iki 10-15 proc. Tai buvo smūgis tarpukario Lietuvos ekonomikai. Valstybė bandė perorientuoti savo prekybą iš Vokietijos į Angliją, tačiau dėl žymaus eksporto – importo kainų skirtumo su šia valstybe, tokie veiksmai nedavė reikšmingesnio rezultato. (Cesevičius D., Vilnius, 1995, p. 107). Geografinės rinkų diversifikacijos arba išskaidymo nebuvimas susijęs su rizika, kad pasikeitus rinkos sąlygoms, atskira įmonė ar visos valstybės ekonomika gali susidurti su iki tol paklausios produkcijos realizavimo problemomis, užsienio užsakovų nemokumu. Iš tiesų rizika gali būti politinė, komercinė, finansinė ir partnerio pasirinkimo. (Martinkus B., Kaunas, 2001, p. 441). Politinė rizika, susijusi su valstybių tarpusavio santykiais, gali nulemti atskirų įmonių eksporto sėkmę vienoje ar kitoje rinkoje. Nesugebant valstybėms susitarti tarpusavyje, nukenčia verslas.

Dažniausiai ribojant tarptautinę prekybą naudojamos įvairios rinkos apsaugos priemonės, nuo importo muitų, iki kvotų, tokių netarifinių apribojimų, kaip licencijavimo ar sertifikavimo sistemos panaudojimas. (Bernatonytė D., 2007, p. 389-390). Tačiau bet koks prekybos ribojimas gali iššaukti ne visada prognozuojamus kitų šalių atsakomuosius veiksmus, todėl netinkama importo politika gali pakenkti šalies tarptautiniams santykiams. Į eksportą reikėtų žvelgti per tarptautinio bendradarbiavimo prizmę, nes bet kuris eksportas, yra kažkieno importas. (Czinkota M.R., 2002, p. 323). Todėl tarptautinę prekybą galima laikyti viena iš Pasaulinės taikos sąlygų.

Antroji pateikiama žodžio reikšmė iš tiesų galėtų nustebinti, nes daugelis pasaulio šalių vykdo savo eksporto skatinimo politiką, tame tarpe, ir labiausiai ekonomiškai išsivystę valstybės. Tačiau M.R.Czinkotos teigimu, „svarbu suvokti eksporto skatinimo pastangų ribas. Jos turėtų būti rinkos veiksnių papildymas, o ne jų pakaitalas“. (Czinkota M.R., 2002, p. 323). Eksporto skatinimas yra pateisinamas tiek, kiek jis neprieštarauja tarptautiniams susitarimams ir įsipareigojimams. Atlikta ūkių analizė parodė, kad ekonomiškai pajėgių, išsivysčiusių šalių, kurių vidaus rinka nėra didelė, ekonomikos augimas ir eksporto plėtra priklauso nuo palankių sąlygų, kurios jai yra sudaromos.

Yra keletas svarbiausių terminų, su kuriais būtina susipažinti ir juos suvokti nagrinėjant šią temą. Prekybos liberalizavimas, importo pakeitimas ir protekcionizmas – tai svarbiausi apibrėžimai, apibūdinantys skirtingas valstybių ar sąjungų užsienio prekybos politikas, o tiksliau – nuostatas ir elgsenas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Turbūt paprasčiausias ir tiksliausias prekybos liberalizavimo apibrėžimas pateikiamas Oksfordo ekonomikos žodyne.

Taigi valstybės parama vietos verslui gali turėti ir šalutinį poveikį ūkio subjektams, vadinasi, ir visai šalies ekonomikai. R.Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu daugiau atsakingų institucijų dėmesio sulaukia specialios eksporto skatinimo priemonės, nei bendros verslo ir konkurencijos gerinimo sąlygos, kurios yra kur kas svarbesnės užtikrinant stabilų įmonių konkurencingumo augimą. Šiuo atveju, itin svarbus tampa gerosios praktikos perėmimas bei mokymasis iš kitų šalių vykdomos ekonominės politikos, ypač eksporto skatinimo srityje. Jis kritikuoja valstybės teikiamą paramą atskiroms ūkio šakoms, kaip netinkamą bei stabdančią inovatyvių, konkurencingų naujų veiklos rūšių atsiradimą. (Ten pat., p. 60, 65).

  • Vadyba Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (6892 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Lietuvos prekybos politika
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos prekybos politika. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-prekybos-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:09