Lietuvos proistorė konspektas


Istorijos konspektas. Rašytiniai šaltiniai. Čia nesusidaro kultūrinis sluoksnis Ilgalaikės. Akmens amžiaus tyrinėtojai. Ankstyvojo Geležies amžiaus tyrinėtojai. Senojo Geležies amžiaus tyrinėtojai. Viduriniojo Geležies amžiaus tyrinėtojai. Vėlyvojo Geležies amžiaus tyrinėtojai. 1990. tyrinėjimai ir iki šiol. Akmens amžius. Gamtinės sąlygos Š. Europoje. Hamburgo kultūra. Federmeselio kultūra. Bromės kultūra. Arensburgo kultūra. Svidro kultūra. Kundros kultūra. Janislavecų kultūra. Nemuno kultūra. Narvos kultūra. Žalvario amžius. Piliakalniai – slėptuvės. Laidojimo objektai. Ankstyvasis geležies amžius. Senasis geležies amžius. Vidurinysis geležies amžius v – viii. Vėlyvasis geležies amžius viii. pab. – ix.


Kultūrinis sluoksnis – toks žemės sluoksnis, kuris yra susidaręs žmonių veiklos metu. Iš čia archeologai gauna daugiausiai informacijos.

Dendro chronologinis – metodas tiriantis medieną. Kiekviena rievelė atspindi 1 metus. Dirbinys lyginamas su medžio chronologine skale. Tai pats tiksliausias metodas. Lietuvoje nelabai populiarus. Skandinavija turi iki 5000 metų skalę.

Radiokarboninis būdas (organinis). Metodas gali datuoti organinės kilmės radinius iki 80000 metų. Apskaičiuojamas radiokarbono kiekis organizme ir nustatoma, kada jis mirė. Pats plačiausias metodas.

Radiokarbonas buvo kalibruotas, patikslintas.

AMS sistema – antras patobulinimas. Patobulina keliasdešimt metų tikslumu.

1991 m. rastas Alpių žmogus gyvenęs 3300-3200 m. pr. Kr.

Paleolitas pasibaigia su atšilimo laikotarpio pradžia.

8800 – 8000 m. pr. Kr. prasideda mezolitas, kuris baigiasi su keramikos atsiradimu ir neolito pr.

Senasis arba Romos įtakos laikotarpis. 200 – 400 m. po. Kr. Geležinių dirbinių jau daug ir jie išstumia kitus dirbinius.

Vidurinysis 500 – 800 m. po. Kr.

Vėlyvasis 900 – 1300 m. po. Kr.

XVIII a. pab. – XIX a. – antikvarinis, senienų rinkimo laikotarpis. Dvarininkai savo dvaruose ėmė kaupti įvairias senienas. Susiformuoja pirmieji muziejukai, privačios kolekcijos. 1819 – 1836 m. danų pirklys Tompsonas sukuria trijų pelėdų sistemą.

XIX a. pr. pradedami spausdinti straipsniai apie senienas.

XIX a. vid. grafas Tiškevičius. 1842 m. pirmasis straipsnis. Rašė daugiausia lenkų k. 1855 – 1856 m. laikotarpio pabaigoje grafas įkuria muziejų, paaukoja savo kolekciją. Įsteigta laikinoji archeologinė komisija. Prasideda organizuotas senienų rinkimas, archeologiniai tyrimai. 1863 m. senienų muziejus ir archeologinė komisija uždaroma caro veikimu.

1863 – XX a. pr. – tamsus laikotarpis. 1893 m. 9 archeologinis suvažiavimas, vykęs Vilniuje. Vienas iš pagrindinių suvažiavimo organizatorių – rusų archeologas Fiodoras Pokrovskis. Jis išleido 3 svarbius darbus apie LT archeologiją, kataloginio tipo pirmuosius leidinius trim gubernijom (Vilniaus, Kauno ir Gardino)(1893, 1896, 1899)

2. XIX a. pab. – XX. a. pr. atsigauna archeologiniai tyrimai, pradedami kasinėjimai. Pirmieji archeologai: F. Pokrovskis, Vladas Nagevičius, Jonas Basanavičius.

XX a. pr. susikuria lietuvių mokslo draugija, kuri pradeda taip pat rūpintis archeologija.

Vandalinas Šuškevičius – dvarininkas, tyrinėjęs savo lėšomis, daugiausia akmens a. tyrinėjimai, knygos, straipsniai, daugiausia lenkų k.

Liudvikas Krivickis – daugiausia tyrinėjo piliakalnius.

Tadas Daugirdas – dailininkas, tyrinėjo daugiausia vidurio LT, Kauno miesto muziejaus direktorius, kuris vėliau pavadintas Vytauto Didžiojo muziejumi.

Toliau veikė Kauno mieto muziejus, susikūręs XIX a.

!!! Pulkininkas Petras Tarasenka – pradininkas populiarios archeologinės literatūros. Ir iki šiol nepralenktas. Pirmosios knygos: 1926 m. „Priešistorinė Lietuva“, 1928 m. „Gimtoji senovė“ (ką daryti su arch. objektais, kaip rinkti, kaip aprašyti.). 1928 m. „Lietuvos archeologijos medžiaga“ (pagrindinis jo darbas). Čia kataloginiu principu, pagal kaimų pavadinimus buvo surašyti visi archeologiniai objektai, sudarytas jų žemėlapis, pateiktas literatūros sąrašas. 1933 – 1936 m. gana intensyviai tyrinėjo piliakalnius. Vėliau jis pradeda atsilikti.

Aleksandras Spiginas. 1923 m. į Lietuvą padėti ruošti archeologus. 1925 m. „Lietuvos senienos“ rusų k.

Generolas Vladas Nagevičius – gydytojas, kariškis, Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus įkūrėjas, archeologas. Svarbiausi tyrinėjimai: Apuolės (Skuodo raj.) ir Impilties (Kretingos raj.) piliakalniai, 3 deš. pab. – 4 deš. pr. Pirmas panaudojo aviaciją, aerofotografiją (Europoje vienas iš pirmųjų). Vykdė tarpdisciplininius tyrimus – kvietė kitus specialistus, kad jie padėtų tyrinėti, kitų šalių archeologų modernūs tyrinėjimai. Kasinėjo daugiausai kareiviai. Patriotinė dvasia.

4 deš. pab. formuojasi nauja archeologų karta: M. Gimbutienė, R. Jablonskytė, R. Kulikauskas. 1940 m. dauguma arch. pasitraukia į vakarus (Puzinas ir kt.). Lieka tik J. Puzino mokinys Kulikauskas. Iki 1948 m. nevyko jokia archeologinė veikla.

1948 m. – širmieji archeologiniai žvalgymai.

1949 m. – širmieji tyrinėjimai.

1950 – 1951 m. archeologinė veikla pradeda įsisiūbuoti.

6 deš. kuriasi pagrindinės archeologinės institucijos. Jų daugėja.

Rimutė Rimantienė pradeda tyrinėti po karo. Tyrinėjimų kryptys: paleolitas ir mezolitas. Išleido monografiją rusų k. Pietų LT (titnagas), Kauno apylinkių. Pagrindiniai tyrinėjimų objektai:

Šventoji. (čia tyrinėjo apie 30 metų – užpelkėjęs ežeras prie pat jūros). „Šventoji. Narvos kultūros gyvenvietės“, „Šventoji. Pamarių kultūros gyvenvietės“ – dvi monografijos po tyrinėjimų Šventojoje.

Algirdas Girinskas. Daugiausia tyrinėjo Rytų LT, akmens a. archeologinius objektus. Pagrindinis objektų regionas – Kretuono ežero regionas, gyvenvietės. Monografija „Baltų kultūros ištakos“.

  • Istorija Konspektai
  • 2015 m.
  • 18 puslapių (6914 žodžių)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Lietuvos proistorė konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Lietuvos proistorė konspektas. (2015 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-proistore-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:09