Lietuvos reprezentaciniai maisto produktai


Turizmo kursinis darbas. Įvadas. Literatūros apžvalga. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Tautinio paveldo įstatymas. Europos kulinarinio paveldo tinklas. Kulinarinio paveldo tinklas. 9. Rekomenduojami tradiciniai maisto produktai. Žemaitijos regiono kulinarija. Dzūkijos regiono kulinarija. Suvalkijos regiono kulinarija. Aukštaitijos regiono kulinarija. Lietuviškos virtuvės ypatumai. Duona. 17. Sriubos. 18. Sūriai. 19. Tyrimo ataskaita ir gautų duomenų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo tikslas: Susipažinti ir pristatyti Lietuvą reprezentuojančius maisto produktus.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su LR maisto įstatymu, kulinarijos paveldo fondu, tautinio paveldo įstatymu, Europiniu kultūros paveldo tinklu.

Visuose rastuose šaltiniuose medžiaga apie Lietuvos maisto produktus yra labai panaši ir net vienoda.Žinoma daugiausia apie tai rašoma internete, įvairiuose straipsniuose.Taip pat yra išleistas maisto produktų įstatymas, reglamentas 509/2006 ir 510/2006, įsteigas kulinarijos paveldo fondas, tautinio paveldo įstatymas, LR maisto įstatymas, sukurtas Europinis kultūros paveldo tinklas. Dauguma knygų yra tiesiog receptai, kaip pasigaminti įvairius lietuvių tradicinius valgius, valgius, kuriuos gamina per pasninką, kūčias ir tt.

Tradicinis maistas ir mitybos ypatumai yra būdingi kiekvienai pasaulio valstybei, tautai. Tačiau kartais tos tradicijos būna perimamos ir iš kitų šalių ir pridėjus kažkokių tai naujų, tai valstybei (pvz. Lietuva) būdingų maisto produktų, gali būti sukurtas ir naujas tradicinis patiekalas.

4.Specialios mitybos maistas - maistas, kuris dėl savo ypatingos sudėties ar tvarkymo skiriasi nuo

Tradiciniais nacionaliniais maisto produktais dažniausiai skiriami:

6.1Žemaitijos regiono kulinarija

Lietuviai mėgsta valgyti gerą, skanų ir sotų maistą.Valgymo tradicijas yra paveldėję iš mūsų protėvių.Lietuvių virėjiai ruošia paprastą, bet skanų maistą. Geras virėjas gali sukurti nepaprastai skanius valgius, naudodamas paprastas sudedamąsias dalis.

Vienas iš pagrindinių lietuvių maisto produktų yra duona.

Tyrimas atliktas pasirinkus kiekybinį tyrimo metodą, kuris buvo vykdomas internetine apklausa svetainėje: apklausa.lt.Į anketos klausimus iš viso atsakė 57 respondentai. Didžiąją dalį sudarė moterys, net 68,4 %, vyrų, kurie atsakė į anketos klausimus buvo tik 24,6 %, ir net 7% į klausimą: „Kokia Jūsų lytis?“ neatsakė.

Kulinarinis paveldas – Pirmiausia tai – tautos papročiai ir mitybos kultūra, įsitvirtinusios tradicijos, tai, kas, perduodama iš kartos į kartą. Toliau pagal svarbą – maisto gaminimo technologijos, kurios irgi perduodamos tradicijos keliu. Aišku, jos tam tikru raidos laikotarpiu atitinka žmogaus poreikius, techninį visuomenės išsivystymo lygį, apskritai kultūrinį išprusimą. Technologijos, maisto pateikimo kultūra – įranga, indai, tai, kaip valgoma, kaip maistas pateikiamas. Ir, aišku, mums gyvos ir aktualios išlikusios vaišių tradicijos, kurių dabar daugelis ieško, o mes tarsi atstumiam tai, ką dar natūraliai turim. Žodžiu, kulinarinio paveldo samprata apima visą kultūrinį maisto funkcionavimo kompleksą – tradicinius patiekalus, aplinką (sodybas, pastatų, susijusių su maistu,išdėstymą), buitį, baldus, kuo, ant ko ir kaip valgome. Kita kalba, ką mes dabar, XXI a. pradžioje, kaip etnokultūrinę vertybę imamės pritaikyti ir diegti į modernų dabarties gyvenimą.

Džiugu,kad net 84,2 % žmonių atsakė, kad kulinarinį paveldą reikėtų saugoti, tai iš to galima padaryti ir išvadą, kad dauguma žmonių domisi mūsų tautos paveldu ir žino, kas tai yra.Tik 5,3 % žmonių atsakė, kad kulinarinio paveldo nereikėtų saugoti ir 10, 5 % atsakė, kad jiems tai iš vis nesvarbu.

Toliau norėjau sužinoti su kuo žmonės kulinarinį paveldą susieja. Paaiškėjo, kad net 52,6 % respondentų tai sieja su močiučių receptais gaminamu maistu, kita didesnioji dalis 29,8 % kulinarinį paveldą sieja su rugine duona, varškės sūriu ir kitais tradiciniais patiekalais ir tik 14 % su kita išskirtine maisto ruoša, 1, 8 % su maitinimo įmonėmis, o 1,8 % žmonių į šį klausimą neatsakė.

Apklausoje buvo norima sužinoti kokius receptus naudoja respondentai kai gaminą maistą. Paaiškėjo, kad net 56,1 % eksperimentuoja, naudoja tradicinius receptus 19, 3 % žmonių, 15, 8 % iš vis nesinaudoja receptais, 7 % naudoja kitų šalių receptus ir 1, 8 % neatsakė į šį klausimą.

Renkantis lietuvišką patiekalą yra atsižvelgiama į nemažai jo savybių, kaip jis pateikiamas, jo išvaizdą, skonis ir pan.Taigi didžioji dalis žmonių, tai yra net 70, 2 % labiausia dėmesį skiria į jo skonį, 15, 8 % patiekalo kokybėi, 8, 8 % paruošimo būdui, keista, bet tik 3,5 % kreipia dėmesį į patiekalo išvaizdą, 1, 8 % į klausimą neatsakė.

Toliau norėjau išsiaiškinti koks lietuviško kulinarinio paveldo tradicijų populiarumas šalyje? Duomenys pasiskirstė maždaug tolygiai, sužinojau, kad 38,6 % mano, kad yra įmonių, kurios siekia puoselėti kulinarinį paveldą, 29, 8 % pažymėjo, jog yra mažas populiarumas, 28, 1 % iš vis nežino ir 3, 5 % neatsakė į klausimą.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 33 puslapiai (6864 žodžiai)
  • Universitetas
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 561 KB
  • Lietuvos reprezentaciniai maisto produktai
    10 - 10 balsai (-ų)
Lietuvos reprezentaciniai maisto produktai. (2015 m. Balandžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-reprezentaciniai-maisto-produktai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:17