Lietuvos Respublikos bei Marijampolės apskrities ir jos savivaldybių dotacijos analizė


Statistikos kursinis darbas.

Dotacijų analizė. Santrauka. Summary. Turinys. Įvadas. Dotacijų tyrimo teorinis pagrindimas. Absoliutinių ir santykinių dydžių teorinis pagrindimas. Vidutinių dydžių teorinis pagrindimas. Dotacijų prognozavimo metodika. Dotacijų tyrimo rezultatai. Dotacijų absoliutinių duomenų analizė. Dotacijų dinamikos analizės rezultatai. Analizė. Dotacijų koreliacinės – regresinės analizės rezultatai. Dotacijų prognozės rezultatai. Išvados. Literatūra.


Perskaičiavimo formulė: Q = Q1 +k2Q2 + k3Q3 + ...

Vidurkis - labiausiai paplitęs statistinis rodiklis, išreiškiantis apibendrintą kiekybinio požymio charakteristiką statistikoje konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis (V. Bartosevičienė ir D. Čirvinskas, 2007 m.). Kitais žodžiais tariant, vidurkis leidžia apibendrintai analizuoti didelius statistinių duomenų kiekius, daryti skirtingų duomenų grupių palyginimus. Vidurkiai paprastai skaičiuojami iš pakankamai daug visumos vienetų ir parodo tik vidutinę visumos reikšmę, nuo kurios kitos konkrečios požymio reikšmės nukrypsta į vieną ar kitą pusę. Veikiant didžiųjų skaičių dėsniui, individualių požymio reikšmių nukrypimai nuo vidurkio susivienodina, išsilygina, todėl vidurkis išreiškia tiriamo reiškinio tendencijas ir dėsningumus (K. B. Paulavičius, 2004 m.).

Vidutiniai dydžiai – apibendrinantieji rodikliai, išreiškiantys tam tikrus nagrinėjamo dydžio dėsningumus. Vidutiniai dydžiai yra skaičiuojami pasiektų lygių rodiklių įvertinimui, analizuojant bei planuojant įmonių, firmų bei kitų ūkinių vienetų prognozavimui ir kitiems skaičiavimams. Taip pat vidurkiai yra svarbūs įvairioms normoms nustatyti, vidutinėms kainoms, laiko sąnaudoms, o šiame darbe nagrinėjamu atveju - rasti vidutines LR ir Marijampolės apskrities savivaldybių dotacijoms 2004 - 2012 metų laikotarpiu.

Norint, kad statistinis vidurkis parodytų realią padėtį, būtina apskaičiuoti pagal tam tikrus reikalavimus. Visų pirma, vidurkis yra skaičiuojamas tik kokybiškai vienarūšei vienetų visumai, antra – vidurkis yra skaičiuojamas iš pakankamai didelio vienetų skaičiaus, ir trečia – norint apskaičiuoti vidurkį reikia teisingai pasirinkti atitinkamą vidurkio rūšį. Kiekvienas vidutinis dydis apibūdina kurį nors vieną požymį nagrinėjamoje visumoje.

Svertinis, kuris yra taikomas sugrupuotiems duomenims, kai yra nevienodas dažnumas ir duomenys yra surašyti į diskretinę pasiskirstymo eilutę:

Visumos struktūrai apibūdinti naudojami struktūriniai vidurkiai. Jiems priklauso moda ir mediana.

Mediana (Me – tai požymio reikšmė, kuri ranžiruotą pasiskirstymo eilutę dalija į dvi lygias dalis (V. Bartosevičienė). Mediana apibūdinama kaip medianinis dydis, kuris yra vidurinis sutvarkytos eilutės narys, dalijantis ją į dvi lygias dalis. Mediana: tai reikšmė, dalijanti per pusę surūšiuotus duomenis (Williams, Monge, 2006). Paprastoji mediana yra vidurinė reikšmė, kai statistiniai duomenys yra surašyti didėjimo tvarka (M.O.A.Abu-Shawiesh).

Vienų grupavimo požymių variantai gali būt išreiškiami skaičiais, o kiti - žodžiais. Pirmieji požymiai vadinami kiekybiniais, o antrieji kokybiniais.

1) Į kiekvieną grupę patektų pakankamai didelės grupuojamas statistinės visumos vienetų skaičius.

Pirmąjį kartą statistiniai grafikai buvo panaudoti Anglų ekonomisto Pleiferio kuris jį nubraižė savo darbe “Komercinis ir politinis atlasas” 1786 m. Tačiau šiais laikais, kai grafikai beveik nebebraižomi ranka, žmonės į pagalbą pasitelkia tokias kompiuterines programas kaip Microsoft Word, IBM SPSS ir kitas. Tai itin palengvina darbą su statistiniais duomenimis.

•Grafikas turi tiksliai atvaizduoti pradinius duomenis, atitikti loginį vaizdavimą, rodiklių prigimtį ir turinį.

•Turi būti aiškus ir suprantamas, pagal galimybes meniškai paruoštas, turi patraukti dėmesį

•Turi būti pateikta grafiko eksplikacija (grafiko mastelio skalė ir visų geometrinių ženklų reikšmė), kitaip dar vadinama - legenda

V. Bartosevičienė ir Chan-Ieong Chan teigia, jog diagramos pagal vaizduojamų statistinių rodiklių turinį grupuojamos į keturias grupes: palyginimo, struktūros, dinamikos, reikšmių tarpusavio ryšių. Pagal naudojamas vaizdines priemones skirstomos į linijines, stulpelines, juostines, apskritimines, kvadratines, sektorines ir figūrines, taip pat išskiriama trys variacinių eilučių grafikai - poligonas, histograma ir kumuliatė.

  • Statistika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Edvinas
  • 38 puslapiai (4633 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 2797 KB
  • Lietuvos Respublikos bei Marijampolės apskrities ir jos savivaldybių dotacijos analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos Respublikos bei Marijampolės apskrities ir jos savivaldybių dotacijos analizė. (2017 m. Spalio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-respublikos-bei-marijampoles-apskrities-ir-jos-savivaldybiu-dotacijos-analize.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 17 d. 23:54