Lietuvos Respublikos pilietis kaip valstybės valdymo sistemos dalyvis


Teisės kursinis darbas.

Darbo objektas. Darbo tikslas –. Darbe iškelti uždaviniai. Rinkimų teisės raida Lietuvoje. Rinkimų teisės principų sąvokos aiškinimas. Respublikos Konstitucijos 34 str. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 str. numatyta. Konstitucijos VI skirsnyje. Konstitucijos 81 str. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys.


Darbo objektas – Lietuvos Respublikos pilietis kaip valstybės valdymo dalyvis.

Darbo tikslas – Apžvelgti Lietuvos Respublikos piliečio sąvoką kaip valstybės valdymo sistemos dalyvį.

Apžvelgti rinkimų teisės raidą Lietuvoje.

Aptarti rinkimų sistemos sąvoką ir rūšis.

Rinkimų teisės principai kaip konstituciniai principai:

miestų–valstybių praktikoje. Tačiau šiuolaikinės rinkimų teisės formavimuisi turėjo lemiamos įtakos XVIII a. pabaigos Didžioji Prancūzijos revoliucija bei XIX a. vidurio demokratinės revoliucijos Vakarų Europoje. Didžiosios Britanijos parlamentarizmo patyrimas, prancūzų mąstytojų pažiūros, žmogaus teisių teorija padarė didelę įtaką tautos atstovavimo pagrindimui ir praktiniam jo įgyvendinimui. Konstitucinės teisės doktrinose sąvoka „rinkimų teisė” suprantama dviem prasmėm: objektyviąja ir subjektyviąja. Rinkimų teisė objektyviąja prasme yra visuma konstitucinės teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius sudarant

2. Nerašytinės teisės normas išreiškia: Nerašytinės teisės normas išreiškia:

Rinkimų teisę galima nagrinėti dviem aspektais - siaurąja ir plačiąją reikšmėmis. Rinkimų teisė siaurąja prasme- tai valstybės piliečių galimybė dalyvauti savo šalies valdyme. Tai, pirmiausia, - politinė teisė, kurią kiekvienas pilietis gali pasinaudoti ir taip pareikšti savo valią, suformuojant svarbiausias valstybės valdžios institucijas. Rinkimų teisė yra glaudžiai susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Galima teigti, kad tik demokratiniuose rinkimuose valstybės piliečiai gali laisvai pareikšti savo valią, tuo tarpu nedemokratinėse valstybėse piliečių rinkimų teisė, kaip ir daugelis kitų teisių, yra apribota.

Rinkimų teisė plačiąja prasme, - tai normų visuma, reguliuojanti visą rinkimų procedūrą. Ji apima visus su rinkimais susijusius dalykus, pradedant rinkimų teisės nustatymo, apygardų sudarymo iki pat rinkimų rezultatų paskelbimo. Galima teigti, kad ji taip pat apima ir rinkimų teisę siaurąja prasme. Tad ji yra daug platesnė už rinkimų teisę siaurąją prasme.

Teisės principai - tai pagrindinės teisės nuostatos, kurių turi būti laikomasi teisės santykiuose. Principais yra grindžiamas visas teisinis reglamentavimas. Tiesa, Hart‘as teigia, kad principai, kurie, jo nuomone, nurodo teisės siekius, tikslus bei vertybes, yra bendri bei platūs. Iš to galima daryti išvadą, kad teisės principai tiesiogiai nenurodo teisinio valdymo, o, greičiau nurodo teisės kryptis, kurių turi būti sekama, įgyvendinant teisės normas. Iš šio teiginio seka kitas, kad teisės principai yra tam tikras matas, būdas, kuris leidžia nustatyti ar įstatymai, valstybės pareigūnų, ar šiaip kokių nors asmenų veikla nėra priešinga teisės normoms. Taigi, teisės principuose yra įdėti kontrolės mechanizmai, kurie būdami savaime neleidžia nukrypti nuo teisės tikslų.

Iš rinkimų teisės bei principo sąvokų apibrėžimo galima daryti išvadą, kad rinkimų teisės principai- tai bendro pobūdžio normos, taisyklės, kurios įtvirtina rinkimų teisėtumui privalomas teisės nuostatas. Rinkimų teisės principus taip pat galima įvardinti kaip siekių ir tikslų visumą, kurių turi būti siekiama vykdant rinkimus. Šių principų matas yra demokratiniai rinkimai. Rinkimai laikomi demokratiniais ir teisėtais, jei atitinka bendruosius rinkimų teisės principus. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė, jei ji nori būti laikoma demokratine valstybe, negali susigalvoti bet kokių rinkimų teisės principų ir juos įtvirtinti savo rinkimų teisės sistemoje, priešingu atveju bus sudėtinga ją laikyti demokratine.

Minėti bendrieji rinkimų teisės principai yra įtvirtinti keletoje tarptautinių sutarčių, iš kurių svarbiausiomis galima laikyti Visuotinės žmogaus teisių deklaraciją (1948 m.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (1952 m.) bei Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (1966 m.). Į šiuose teisės aktuose išdėstytus pagrindinius rinkimų teisės principus turi būti orientuotos visos kiekvienos demokratinės valstybės rinkimų teisės normos.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5242 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Lietuvos Respublikos pilietis kaip valstybės valdymo sistemos dalyvis
    10 - 4 balsai (-ų)
Lietuvos Respublikos pilietis kaip valstybės valdymo sistemos dalyvis. (2016 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-respublikos-pilietis-kaip-valstybes-valdymo-sistemos-dalyvis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:28