Lietuvos Respublikos politinė sistema


Politologijos konspektas. Lr politinė sistema. Politinės sistemos samprata , funkcijos , tipai. Politinė sistema susideda iš daugelio elementų. Politinė sistema – tai pilietinės ir politinės visuomenės derinimas. Konstituciniai šiuolaikinės PS pagrindai formavosi keliais etapais Pirmajam etapui. Antrasis etapas. 1992. spalio. Trečiąjį politinės sistemos raidos etapą. Politinių sistemų tipai. Ir nedemokratines. Demokratinė politinė sistema yra kai valstybė leidžia piliečiams išsakyti savo nuomonę ir neišvengiamai į ją atsižvelgia. Demokratinis bendruomenės valdymas turi patenkinti 4 kriterijus. Politinei sistemai būdinga. Politinis vaidmuo. Politinės sistemos struktūra. LR politinės sistemos konstituciniai institutai. Konstitucinės teisės institutai skirstomi į paprastuosius. Kurso sistema. Politinės sistemos funkcijos. Politinės sistemos pagrindiniai uždaviniai. Valstybės valdžia ir jos subjektai. Politinis režimas. Valdymo forma. 1990 03 11 buvo. Demokratijos realizavimas Lietuvos Respublikoje po 1990 03. 1991 02. 1991 12. 1992 04. 1992 10. 2004 07. Priėmus Konstituciją. Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai. Individas kaip politinių santykių subjektas. Piliečio teisinė padėtis. Piliečio pareigos. Etinės piliečio pareigos. Pilietinis nepaklusnumas. Pilietinis karas. Pilietybė atkuriama. Lietuvos pilietybė įgyjama Gimstant. Suteikus LR pilietybę supaprastintu būdu. Lietuvių kilmės asmuo. Suteikus LR pilietybę natūralizacijos būdu. Suteikus LR pilietybę išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama.   Piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procese. Piliečių dalyvavimas politiniame procese būna. Interesų grupės. Politinė kultūra –. Politinė kultūra apima.


Politinės sistemos sampratą geriau suvokti padeda politologinis požiūris į sistemos sąvoką apskritai. Sistema tai ne tik tam tikros struktūros, bet ir procesai, tendencijos, žmonių ir jų grupių elgesys bei veiksmai. Politinė sistema susideda iš daugelio elementų – politinių organizacijų, politinės sąmonės, politinės kultūros ir politinių santykių, tačiau pastarieji yra ne tik politinės sistemos, bet ir viso politinio gyvenimo, kurio sudėtinė dalis yra politinė sistema, turinys. Taip pat pastarieji, priešingai nei politinės organizacijos, nėra reguliuojami konstitucinės teisės normų.

Kiekviena sistema, tame tarpe ir politinė sistema, turi penkis bendrus elementus: 1) ją sudaro daugelis dalių; 2) vienos dalys yra svarbesnės nei kitos; 3) sistemos dalys tarpusavyje sąveikauja; 4) skirtingu laipsniu visos dalys viena nuo kitos priklauso; 5) kiekviena sistema turi savo ribas.

Konstituciniai šiuolaikinės PS pagrindai formavosi keliais etapais:

Pirmajam etapui 1988-1990 m. laikotarpis, kai buvo revizuota sovietinė politinė sistema, o pagrindiniu politiniu veiksniu, skatinusiu šią peržiūrą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio politinės idėjos ir veikla. Tas laikotarpis, kuris ir dabar apibūdinamas kaip konstitucinis karas su SSRS, svarbus ir tuo, kad brandintos naujos konstitucinės sistemos vizijos. Tautos išsivadavimo tikslas buvo revizuoti esamą politinę konstrukciją, o paskui sukurti tautos lūkesčius atitinkančius konstitucinius pagrindus.

1992 m. spalio 25 d. LR Konstitucijos priėmimas pradėjo Esminiai jo bruožai: konstitucinių politinės sistemos pagrindų įtvirtinimas; konstitucinis valdžios galių ribojimas; dinamiška politinės sistemos turinio raida remiantis konstitucijos nuostatomis; valstybės valdžios konstitucinės sąveikos tobulinimas; politinės sistemos funkcionavimo konstitucionalizavimas; politinės sistemos konstitucinių pagrindų stabilumo įtvirtinimas, kurį lėmė ypatingai griežta Konstitucijos keitimo tvarka; konstitucinė atsakomybė už Konstitucijos pažeidimą.

Kiekvienas skirtingas etapas buvo savaip svarbus kuriant šiuo metu LR Konstitucijoje įtvirtintą politinę sistemą.

Pagrindinė visuomenės jėga, 1988-1990 m. akumuliavusi tautos lūkesčius atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę ir pakeisti politinę sistemą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS). Sąjūdžio veikla tuo laikotarpiu buvo veiksnys, kuris skatino ir spaudė oficialiąją valdžią imtis veiksmų, darant kai kurias tuo metu egzistavusios politinės sistemos korektyvas. Sąjūdis, atsiradęs buvusioje politinėje teisinėje tikrovėje, tapo tuo veiksniu, kuris keletą metų sąlygojo politinės sistemos reformas Lietuvoje ir be kurio neįsivaizduojami to meto politinės sistemos turinys bei kaita.

Kiekvienos valstybės politinė sistema veikia tik toje valstybėje, negali būti „atvežtinė“. Komunistinių režimų žlugimas ir demokratijos įsitvirtinimas Vidurio ir Rytų Europoje yra vienas svarbiausių XX a. pabaigos politinių įvykių ir svarbiausias pasaulio istorijos įvykis po antrojo pasaulinio karo

Demokratinis bendruomenės valdymas turi patenkinti 4 kriterijus: 1) prieš priimdami sprendimus visi bendruomenės nariai privalo turėti lygias ir efektyvias galimybes pateikti savo požiūrius, kokią politiką reikėtų pasirinkti; 2) bendruomenės nariai privalo turėti lygias ir efektyvias galimybes balsuoti už galutinius politikos sprendimus, o visi balsai turi būti lygūs; 3) turi būti nustatytas pakankamas laikas, kad kiekvienas bendruomenės narys turėtų lygias ir efektyvias galimybes susipažinti su svarstomais pasiūlymais ir galimomis jų pasekmėmis; 4) bendruomenės sprendimai turi būti atviri pokyčiams, kai to nori bendruomenės nariai, turintys išskirtinę teisę politikos pasiūlymus įtraukti į sprendimų darbotvarkę. Demokratijos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose arba per savo išrinktus atstovus. Lygybė ir laisvė nuo seniausių laikų išskiriami kaip demokratijos svarbios savybės. Demokratinės politinės sistemos skirstomos į tiesioginę demokratiją ir atstovaujamąją demokratiją. Tiesioginė – kai už visus galiojančių įstatymų pakeitimus balsuoja visi rinkimų teisę turintys piliečiai. Tokia demokratijos forma utopinė, kadangi visiems valstybės piliečiams būtina domėtis visais valstybėje sprendžiamais klausimais. Atstovaujamoji demokratija – kai rinkimų teisę turintys piliečiai išrenka atstovus, kurių pažiūros maksimaliai atitinka daugumos piliečių pažiūras. Šie atstovai balsuoja už visus galiojančių įstatymų pakeitimus.

Autoritarinės (Smetoninė Lietuva). Čia valstybė monopolizuoja tik politikos formavimosi sritį. Visa valdžia vykdomosios valdžios rankose

Totalitarinės. Čia aprėpiama visa politinė sistema. Viskas uždrausta, išskyrus kas leistina.

Lietuvos Respublikos politinė sistema. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-respublikos-politine-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:20