Lietuvos senamiesčių patrauklumas ir panaudojimas turizme


Turizmo kursinis darbas.

Įvadas. Sąvokos. Turizmo teorinė analizė. Turizmo rūšys bei klasifikacija. Kultūrinio turizmo teorinė analizė. Kultūros paveldo sąvoka ir klasifikacija. Kultūrinis turizmas. Kultūros turisto samprata. Kultūrinio turizmo ištekliai ir jų panaudojimas. Senamiesčiai. Senamiesčių svarba turizme. Lietuvos senamiesčiai ir jų patrauklumas. Vi1niaus senamiestis. Kauno senamiestis. Klaipėdos senamiestis. Kėdainių senamiestis. Trakų senamiestis. Druskininkų senamiestis. Biržų senamiestis. Mažeikių senamiestis. Panevėžio senamiestis. Šiaulių senamiestis. Tauragės senamiestis. Ukmergės senamiestis. Utenos senamiestis. Patraukliausi (lankomiausi) senamiesčiai užsienyje. Havanos senamiestis. Rygos senamiestis. Talino senamiestis. Gdansko senamiestis. Bauskės senamiestis. Anketinė apklausos analizė. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Šiais laikais, žmogus vis labiau pavargsta nuo kasdienės rutinos, todėl vis labiau tolsta nuo savo šalies kultūros, visiškai nebepažįsta kultūrinio paveldo, nežino kultūrinių paveldo objektų. Tačiau vis labiau didėja poilsio, kultūros pažinimo taip pat kelionių poreikis. Todėl dažniau kalbama apie tinkamą paveldo išsaugojimą, daugiau skiriama valstybės lėšų griūvantiems objektams restauruoti bei juos pritaikyti turistų lankymams.

Darbo objektas: Lietuvos senamiesčių patrauklumas ir jų panaudojimas turizme.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Lietuvos senamiesčių patrauklumą bei jų panaudojimą turizme.

Darbo uždaviniai:

Darbo metodai:

Mokslinės literatūros ir internetinių šaltinių analizė buvo naudota išanalizuoti teorinę darbo dalį.

Anketinė apklausa buvo naudota išsiaiškinti Lietuvos senamiečių patrauklumui.

Senamiestis -  tai senoji miesto dalis, kurioje pradėjo kurtis miestas.

Turizmas yra labai perspektyvi, sparčiausiai besivystančių pasaulio ekonomikos sričių , verslo rūšių. Šiuo metu pasaulinėje turizmo rinkoje dirba 200 milijonų žmonių, ir tai yra, kas devinta darbo vieta turizmo sferoje. Turizmas yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Jau antroje XX a. pusėje turizmas buvo apibūdinimas kaip aktyvus poilsis už savo nuolatinės gyvenamos vietos ribų, padedantis gerinti sveikatą, fiziškai lavinti žmogų. 

Kad būtų galima lengviau išskirti turizmo srities informacija, kelionės klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis. Klasifikuojama ar skirstoma į rūšis pagal kriterijus. Šiuo metu dažniausi yra šie kriterijai:

 Turizmo kultūros ištekliams priskiriami archeologijos tradicijos ir liaudies amatai, šiuolaikiniai meno kūriniai ir mokslo laimėjimai, istorijos, meno, mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai, folkloras, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos kultūriniam, profesiniam, pažintiniam ir kitokiam turizmui.

Šiuolaikinis žmogus yra paskendęs savo kasdieniniuose darbuose, kad pamiršta kokioje aplinkoje jis gyvena, pamiršta, kad yra kitoks gyvenimas, kuriame svarbu ne tik darbas, bet ir poilsis, buvimas su šeima ir draugais bei kultūros pažinimas. Svarbu šiuolaikiniam žmogui neleisti pamiršti savo gimtos šalies kultūros, praeities, savo šalies istorijos, tad reikėtų visada priminti, kad mūsų kultūra privalo pasilikti atmintyje, kad turėtume ką pasakoti ateities kartoms, lyg svarbiausią šalies paveldą, kuris primintų kas iš tikrųjų mes esame. Reikia sugebėti išsaugoti kiek galima daugiau Lietuvoje esančių kultūros paveldo objektų. Į klausimą ar svarbu išsaugoti senamiesčius senus dvarus ir parkus – J. Basanavičius atsako : „Tauta nežinanti savo praeities, neturi ir ateities“.

Kultūra, suprantama plačiąja prasme, yra ta visuma, kuri apima žinias, tikėjimą, meną, moralę, teisę, papročius ir visus kitus gebėjimus ir įpročius, įgytus žmogaus, kaip visuomenės nario. Paveldo sąvokai priklauso natūralios ir žmogaus sukurtos vietos, zonos, pastatai ar kraštai, kurie yra svarbūs žmonėms. Ši paveldo sąvoka svarbi socialiniu pabrėžtumu ir verte. Šis pabrėžtumas ir vertė dažnai susiję su tapatybe ir su prisiminimais. Paisant šio apibrėžimo, bet kas gali būti paveldas. Tai tik turi būti svarbu žmonėms, gyvenantiems ten.

Mokslininkai ir praktikai pateikia įvairius paveldo klasifikavimo kriterijus. Paveldas gali būti klasifikuojamas kaip materialus nekilnojamas turtas (pastatai, upės, gamtos vietos); materialus kilnojamas turtas (objektai muziejuose, dokumentai archyvuose); nematerialus turtas kaip vertybės, papročiai, ceremonijos, gyvenimo būdas ir patirtis, švenčiant festivalius, menų ir kultūros švenčių. Paveldas gali būti klasifikuojamas kaip vienas iš atrakcijų tipų, pvz.: gamtos paveldas, kuris visada asocijuojasi su saugomomis vietomis (pvz.: nacionaliniai parkai); gyvenimo kultūros paveldas; statybos paveldas (istoriniai miestai, katedros, pilys); pramonės paveldas - elementas kaip regiono augimas ir plėtimasis; „tamsusis“ paveldas - vietos su mirties ir skausmo ženklais bei noru pamiršti praeitį. Kultūros paveldas yra tarsi industrija, kuri veikia moderniai, kontroliuodama ir planuodama veiklą saugomuose objektuose.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 38 puslapiai (7515 žodžių)
  • Universitetas
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 2061 KB
  • Lietuvos senamiesčių patrauklumas ir panaudojimas turizme
    10 - 9 balsai (-ų)
Lietuvos senamiesčių patrauklumas ir panaudojimas turizme. (2016 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-senamiesciu-patrauklumas-ir-panaudojimas-turizme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:47