Lietuvos skola


Ekonomikos referatas. Įvadas. Lietuvos valstybės skola. Lietuvos valstybės skola. Vyriausybės skolinimosi poreikis. Vidaus ir užsienio skolinimasis. Vidaus skola. Užsienio skola. Tiesioginė ir netiesioginė skola. Klasikinis valstybės skolinimosi būdas. Praktinė dalis. Išvados. Naudota literatūra.


Vertinant argumentus prieš valstybės skolinimąsi, labai svarbu atsižvelgti, ar valstybė skolinasi šalies viduje, t.y. iš vidaus kreditorių, ar – užsienyje, t.y. iš užsienio kreditorių. Valstybės skolinimosi užsienyje rizika yra didesnė, taigi šioje situacijoje argumentai prieš skolinimąsi atitinkamai yra svaresni.

Svarbu paminėti, kad žymiai didesnį negatyvų poveikį valstybės ekonominei situacijai daro primiausia ne pati valstybės skola, o procentai, kuriuos palūkanų pavidalu valstybė turi mokėti, kaip atlygį už suteiktą paskolą. Akcentuotina ir tai, jog skolinimosi kaina priklauso nuo pasitikėjimo valstybe lygio, kuo labiau pasitikima valstybe, tuo mažesnė skolinimosi kaina jai yra taikoma. Taigi galime daryti išvadą, kad ekonomiškai stiprioms ir patikimoms valstybėms pasiskolinti tiek šalies viduje, tiek užsienyje nėra taip sudėtinga, nes paskolos suteikimo sąlygos joms yra žymiai palankesnės. Taigi vertinant skolinimosi neigiamą ir teigiamą įtaką, reikia atsižvelgti ir į besiskolinančios valstybės ekonominę padėtį. O kadangi skolinimosi galimybės ir ribos skirtingoms valstybėms labai skiriasi, todėl ir pateikti argumentai turėtų būti vertinami kiekvienos valstybės atžvilgiu atskirai.

2011 metų pabaigoje valstybės skola už litais išleistus Vyriausybės vertybinius

popierius (toliau tekste – VVP) sudarė 3 455,95 mln. litų. Už aukcionuose parduotus už

litus VVP valstybės skola 2011 metų pabaigoje, lyginant su 2010 metų pabaiga,

aukcionuose, dalį – 941,00 mln. litų – sudarė 1 metų nominalios trukmės iždo vekseliai.

Vyriausybės taupymo lakštų platinimas, iki 2011 metų pabaigos, buvo išplatintos 68

vertės vienerių metų trukmės taupymo lakštų. Skola už taupymo lakštus 2011 m.

Vidaus skolą sudaro: Ilgalaikiai įsipareigojimai (indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos) ir trumpalaikiai įsipareigojimai (indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos).

Užsienio skolą sudaro: Ilgalaikiai įsipareigojimai (indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos) ir trumpalaikiai įsipareigojimai (indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos).

• Svarbu konstatuoti, kad žymiai didesnį negatyvų poveikį valstybės ekonominei situacijai daro pirmiausia ne pati valstybės skola, o procentai, kuriuos palūkanų pavidalu valstybė turi mokėti, kaip atlygį už suteiktą paskolą.

• Pabrėžtina, kad valdant valstybės skolą, reikia pasirinkti tokį skolos tipą, pagal kurį reikėtų mokėti mažiausias palūkanas, t.y. reikėtų rinktis tokius kreditorius, kurie paskolas teikia mažiausiomis palūkanų normomis.

kiltų grėsmė žymiam biudžeto deficito atsiradimui ar padidėjimui. Recesijos metu toks lėšų kaupimo mechanizmas nepatartinas, nes gali apsunkinti biudžeto disbalansą.

Lietuvos skola. (2013 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-skola.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:50