Lietuvos socialinė sistema


Sociologijos skaidrės. Lietuvos socialinė struktūra. Paskaitos tęsinys. Lietuvos stratifikacijos tyrimas. Tikslas – išsiaiškinti Lietuvos visuomenės stratifikacijos modelį. Visuomenės struktūrą nustatyti reikšminga ne vien mokslinio intereso patenkinimo požiūriu. Visuomenės stratifikacinis modelis. Visuomenę galima struktūruoti įvairiais pjūviais socialiniu demografiniu. Vokiečių tradicija akcentuoja ekonominių skirtumų pagrindą. Remiantis anglų-prancūzų tradicija gyventojai skirstomi į ranguojamas klases – nuo aukščiausios iki žemiausios. Pagrindinis visuomenės stratifikavimo principas gali būti tapatumo (identifikacijos) išskyrimas. Pagrindine metodologine stratifikacijos. Apibūdinant klases ir stratus reikia atsižvelgti į tokias rodiklių grupes galios (valdžia. Lietuvos klasinis – stratifikacinis modelis. Tyrimo instrumentarijaus parengimas. Pateikiami pagrindiniai tyrimo. Identifikacijos indikatoriai. Tapatinimasis su visuomenės. Dalyvavimas politikoje. Miestietis/kaimo žmogus 1. Tikras kaimo žmogus, 10. Tikras miesto gyventojas Nerūpestingas gyvenimas. Pajamų indikatorius  aiškintasi. Pagal tapatinimosi su grupe indikatoriaus vertinimą buvo išskirta dešimt tapatumo grupių. Tyrimo metodologiniai netikslumai. Nors tyrimo imtis buvo didesnė negu paprastai. Taigi šiame tyrime atskleista Lietuvos klasinė struktūra nevisiškai atitinka realiąją. Pirmaisiais narystės Europos. Socialinių klasių išskyrimas. Pagal atsakymus į faktinius klausimus (išsimokslinimas.


Tikslas – išsiaiškinti Lietuvos visuomenės stratifikacijos modelį. 2004 m. pabaigoje atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tiriamoji visuma – 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai. Respondentų atrankos būdas – daugiapakopė tikimybinė atranka, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų tikimybę būti apklaustas. Apklausta 1500 respondentų. Interviu buvo atliekami respondentų butuose pagal Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ specialią metodiką.

Pateikiami pagrindiniai tyrimo instrumentarijaus parengimo principai:  naudojama 10 balų skalė (plačiausiai vartojama socialiniuose tyrimuose): 10 reiškia aukščiausią lygį, 1 – žemiausią lygį.

Tapatinimasis su visuomenės grupe: 1. Žemiausiąja, 10. Aukščiausiąja; Pareigos (dirbantiems): 1. Labai žemos, 10. Labai aukštos; Uždarbis: 1. Labai blogas; 10. Labai geras; Uždarbio pakankamumas: 1. Visai nepakanka, 10. Visai pakanka;.

Dalyvavimas politikoje: 1. Visai nedalyvauja, 10. Labai intensyviai; Pagarba: 1. Nėra gerbiamas, 10. Labai gerbiamas; Įtakingumas: 1. Visai neįtakingas, 10. Labai įtakingas; Bendravimas: 1. Visai nemėgsta, 10. Labai mėgsta; Visuomeniškumas: 1. Visai nevisuomeniškas, 10. Tikrai taip;.

Pajamų indikatorius  aiškintasi, kiek litų per mėnesį tenka vienam šeimos nariui.  tai nėra labai objektyvu, vis dėlto jis bent kiek atspindi realių pajamų mastelį. Vadinasi, visiškai subjektyvus savo socialinės pozicijos vertinimas buvo derinamas su sąlygiškai objektyviu pajamų rodikliu, išskiriant 6 pajamų grupes (nuo žemiausių – iki 100 litų vienam šeimos nariui; iki didžiausių – per 1000 litų).

Pirmaisiais narystės Europos Sąjungoje metais atliktas Socialinių tyrimų instituto reprezentatyvus visuomenės socialinės struktūros tyrimas leido išryškinti pagrindinių besiformuojančių ar jau susiformavusių socialinių klasių tiek socialines demografines charakteristikas, tiek atskirų klasių nuostatas, gyvenimo būdą, gyventojų požiūrį į svarbius šiandienos Lietuvos socialinius, ekonominius, kultūrinius, politinius reiškinius.

Lietuvos socialinė sistema. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-socialine-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:22