„Lietuvos statistikos departamentas“ informacijos vadybos mokslinis tyrimas


Komunikacijų tyrimas.

Įvadas. Lietuvos statistikos departamento pristatymas. Informacijos vadybos teorija. Tyrimas. Tyrimo rezultatai. Pasirinktų straipsnių išvados. Atlikto tyrimo „Lietuvos Statistikos Departamente“ ir pasirinktų straipsnių rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Informacijos vadyba XXI amžiuje yra neatsiejama praktinės organizacijos veiklos analizės bei tobulinimo dalis. Ne paslaptis, kad informacijos vadyba yra bene svarbiausias efektyvios organizacijų veiklos veiksnys, kuris prisideda taupant kitus išteklius, kuriant pridėtinę vertę, didinant našumą ir kt. Informacijos vadyba apibrėžia informacijos kaip ištekliaus, kurį galima pirki ir parduoti, valdymą, siekiant efektyvių rezultatų, priimti tikslingus sprendimus, taupyti kitus organizacijos išteklius. Mokslininkai savo veikaluose yra įvairiai interpretavę ir formulavę informacijos vadybos koncepcijas, naudą, tikslus, tačiau didžioji dauguma sutinka, kad tik efektyvi informacijos vadyba gali padėti organizacijai spręsti iškilusias problemas, greičiau ir efektyviau priimti sprendimus, kurti pridėtinę vertę bei svarbiausia – sėkmingai konkuruoti rinkoje. Šio darbo tikslas yra tiriant ir taikant informacijos vadybos teorinius principus, išanalizuoti vadybos taikomus aspektus Lietuvos Statistikos Departamento Vilniaus skyriuje.

Tyrimui atlikti buvo sudaryta kiekybinio tyrimo anketa, kuri buvo išsiųsta Vilniaus apskrities padalinio vadovei Gitai Burokaitei, kuri anketa pasidalino su kolegomis, iš viso tyrime dalyvavo 22 respondentai.

Pirmoje darbo dalyje pristatyta Lietuvos Statistikos Departamento organizacija, jos sudėtis, veiklos sritis bei pobūdis. Antroje dalyje pateikta informacijos vadybos teorija, jos aspektai bei principai. Trečioje dalyje pristatytas ir išanalizuotas atliktas tyrimas bei pasirinktų mokslinių straipsnių rezultatų palyginimas su gautais rezultatais.

Informacijos svarbą ir aktualumą šiuolaikinėje aplinkoje ir dabartinėse organizacijose analizavo daugelis informacijos vadybos specialistų, tačiau svarbiausi būtų šie: M. Wilson (1997), T. H. Davenport (1997) ir L. Prusak (1997). Informacijos vadybos sąvoka yra apibrėžiama labai įvairiai ir egzistuoja daug skirtingų informacijos vadybos interpretacijų. Todėl būtų naudinga prieš pradedant nagrinėti informacijos vadybą organizacijoje aptarti informacijos vadybos sąvokos reikšmę. Remiantis I. Girnienės moksliniame straipsnyje „Informacijos vadyba šiuolaikinėje organizacijoje” pateikta informacijos vadybos teorijos analize, galima daryti išvadą, kad informacijos vadyba – tai efektyvus informacijos ir su ja susijusių veiklų bei procesų organizavimas, sisteminimas, valdymas, siekiant gauti didžiausią pelną mažiausiomis išlaidomis, kurti pridėtinę vertę, optimizuoti kitų organizacijos išteklių naudojimą, įgyvendinti organizacijos strateginius tikslus. Pagrindinis informacijos vadybos tikslas – valdyti organizacijos informacijos išteklius ir informacines galimybes, sudarant sąlygas mokytis ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Informacijos kūrimas, įgijimas, rinkimas, analizę ir panaudojimas aprūpina intelektinį potencialą, kuris remia besimokančios organizacijos augimą, brendimą ir vystymąsi (Choo, ChunWei. Information management for the inteligent organization: the art of scanning the environment. Third edition. 1998.)

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje informacija yra suvokiama kaip ketvirtas ekonominis išteklius šalia kapitalo, žemės ir darbo. Tikslinga ir efektyvi informacijos valdyba gali padėti taupyti kitus organizacijos išteklius, sąlygoti konkurencingumą. Anksčiau minėti pagrindiniai informacijos vadybos autoriai, moksliniuose tyrimuose nagrinėjo informacijos vadybos tikslingą panaudojimą, analizavo bruožus bei savybes, reikalingas efektyviam informacijos naudojimui ir valdymui, akcentavo praktinio taikymo metodologijas. M. Wilson (1997) sukūrė septynių informacijos vadybos lygmenų teoriją, T. H. Davenport (1997) ir L. Prusak (1997) – informacijos vadybos ekologinį modelį, Chun Wei Choo (2002) - procesinį informacijos vadybos modelį.

Analizuojant informacijos vadybos lygmenis organizacijoje komplektuojama ir sisteminama informacija, pradedant nuo organizacijos įrašų bei duomenų apdorojimo, kuomet organizacija atitinka patį pirmą lygmenį, ir baigiant nuolatiniu žinių ir kūrimu, kuomet organizacija atitinka aukščiausią septintąjį informacijos vadybos lygmenį. M. Wilson (1997) pateikia septynis informacijos vadybos lygmenis:

2. Efektyvaus valdymo rėmimas. Organizacijoje atliekamoms operacijoms reikalingi susisteminti duomenys ir informacija iš vidinės bei išorinės aplinkos, vykdomas efektyvus jų tikslingo valdymo rėmimas ir palaikymas. Organizacijoje, kuri yra šiame lygmenyje, duomenys dar nėra vertinami kaip išteklius, kuris galėtų kurti pridėtinę vertę. Kiekvienos organizacijos atliekami kasdieniai procesai yra neišvengiamai susieti su technologijomis. Antrajame lygmenyje yra pabrėžiama, kad jei valdant duomenis ir informaciją, kuri reikalinga operatyviai atlikti užduotis, pasitelkiamos technologijos bei įdiegiamos labiausiai vartotojų poreikius atitinkančios informacinės sistemos, tikėtinas didesnis informacijos valdymo efektyvumas.

  • Komunikacijos Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4082 žodžiai)
  • Komunikacijų tyrimai
  • Microsoft Word 372 KB
  • „Lietuvos statistikos departamentas“ informacijos vadybos mokslinis tyrimas
    10 - 8 balsai (-ų)
„Lietuvos statistikos departamentas“ informacijos vadybos mokslinis tyrimas. (2016 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-statistikos-departamentas-informacijos-vadybos-mokslinis-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:11