Lietuvos švietimo atstovai – pedagogai 1918-1939 m.


Pedagogikos skaidrės. Lietuvos švietimo atstovai – pedagogai 1918-1939m. Situacija Nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos švietimas. Lietuvos švietėjai. Jonas Šliūpas (1861-1944 m. ). Jonas Šliūpas. Jonas Šliūpo bruožai. Pedagogikos ir kitų sričių darbai. J. Šliūpo siūlyta mokyklinė sistema. Gabrielė Petkevičaitė – Bitė. (1861- 1943m. ). G. Petkevičaitės – Bitės veikla. G. Petkevičaitės – Bitės bruožai. Jonas Vabalas – Gudaitis. (1881 – 1955m. ). Jonas Vabalas - Gudaitis. Jono Vabalo – Gudaičio bruožai. Svarbesni J. Vabalo – Gudaičio darbai. Literatūros sąrašas.


1918 m. vasario 16 d. – Lietuva atsiskiria nuo kitų valstybių, tampa suverenia valstybe. Lietuvoje politinės ir ekonominės sąlygos nebuvo palankios, tačiau Švietimo ministerija 1918m. lapkričio 14 d. skyrė savo įgaliotinius kiekvienai apskričiai, kurie organizavo mokyklų darbą ir rūpinosi visais jų reikalais.

Švietimas orientuotas į Vakarų pasaulį.Iš jo sėmėsi pedagoginės praktinės patirties ir pedagoginės teorinės išminties. Siekdami šių vertybių rašė spaudoje apie Vakarų mokyklų ir pedagogikos laimėjimus, organizuotos komandiruotės į užsienį,į Lietuvą kviesti užsienio pedagogai ir kt. Lietuviškoji pedagogika ir didaktika kurta bandant suderinti Vakarų ir Rytų pedagogines ir didaktines mintis.

Kilęs iš Rakandžių, Gruzdžių valsčiaus (šiuo metu - Šiaulių apskritis) Medikas, plačių pažiūrų demokratas, visuomenės veikėjas, Lietuvos žmonių švietimo ir tautinės sąmonės žadintojas bei kovotojas. Aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas Rašė gamtos mokslo, istorijos, medicinos klausimais.

Kritikavo carizmo politiką. Reikalavo steigti gimtųjų kalbų mokyklas. Kėlė klausimus dėl mokyklos struktūros, mokymo turinio, didaktikos principų sistemos, mokymo ir auklėjimo vienovės, mokinių pažinimo svarbos mokymo procese ir kt. Manė, kad praktika ir mokymas turi būti susieti. Suvokė, kad svarbu mokyklose ugdyti visapusišką asmenybę. Pabrėžė gamtos mokslų pirmumą humanitarinių mokslų atžvilgiu. Pasisakė už visuotinį mokymą. Reikalavo atsižvelgti į vaikų prigimtį, fizinį ir psichinį aktyvumą.

Pabrėžė, kad gabumų lavinimui daugiau įtakos turi mokymo procesas, ypač aktyvus vaiko mokymas ir lavinimas Pabrėžė mokinių savarankiškumą bei saviveiksmiškumą Mokymo procese patarė daugiau stebėti, bandyti , apibendrinti įspūdžius. Patarė mokytojams remtis vaiko interesais. Šliūpas pasisakė prieš tikybos mokymą mokykloje.

  • Pedagogika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (1244 žodžiai)
  • Pedagogikos skaidrės
  • MS PowerPoint 561 KB
  • Lietuvos švietimo atstovai – pedagogai 1918-1939 m.
    10 - 6 balsai (-ų)
Lietuvos švietimo atstovai – pedagogai 1918-1939 m.. (2015 m. Lapkričio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-svietimo-atstovai-pedagogai-1918-1939-m.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:41