Lietuvos švietimo funkcijos finansavimo problemos ir palyginimas su Vokietija (bendrasis ugdymas)


Finansų referatas.

Įvadas. Teorinis švietimo sistemos biudžeto sudarymas. Švietimo sistemos finansavimo šaltiniai. Finansų paskirstymas švietimo įstaigoms. Neįtrauktos į biudžetą ugdymo įstaigos. Esamos švietimo sistemos analizė. Valstybės ir savivaldybių biudžeto asignavimų analizė švietimo sistemai. Valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidos švietimui lyginant su BVP. Vidurinio mokslo mokyklų pajamos. Mokyklų ir mokinių skaičiaus pokytis. Mokinio krepšelio metodo taikymo pliusai ir minusai. Lėšų pasiskirstymas vienam asmeniui. Lietuvos vidurinio mokslo sistemos palyginimas su Vokietija. Teorinė Vokietijos švietimo sistema. Vidurinio ugdymo mokyklų ir mokinių skaičius Vokietijoje. Vokietijos švietimo sistemos finansavimas ir paskirstymas. Lietuvos ir Vokietijos švietimo finansavimo palyginimas. Švietimo sistemos finansavimo problematika. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Švietimas yra investicija į žmogiškąjį kapitalą, į geresnę šalies ekonomiką, naujovių kūrimą, verslumo skatinimą ir darbo vietų daugėjimą, todėl daugumoje šalių švietimas skelbiamas prioritetu. Tačiau, kad švietimas sklandžiai funkcionuotų, jam būtinas teisingas ir gerai apgalvotas finansavimas.

Darbo objektas: Lietuvos švietimo funkcijos finansavimo problemos ir palyginimas su X valstybe (bendrasis ugdymas)

Darbo tikslas: Aptarti švietimo sistemos finansavimo būdus, lėšų paskirstymą, įsisavinimą, jų reikšmę švietimo sistemai ir palyginti su Vokietija.

Darbo uždaviniai:

Aptarti švietimo sistemos biudžeto sudarymą

Aptarti, kokią įtaką švietimui daro toks finansavimo būdas, išskirti naudą ir problematiką

Apžvelgti bendrojo ugdymo įstaigų kaitą 2004-2015 m. laikotarpiu

Apžvelgti Vokietijos švietimo sistemos finansavimo būdus, lėšų paskirstymą

Palyginti Vokietijos bendrojo ugdymo mokyklų finansavimą su Lietuva

Švietimo sistemos biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai- pajamos ir išlaidos. Švietimo finansavimas yra gaunamas iš įvairių šaltinių: valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, privačių, religinių bendruomenių, asmeninių lėšų bei kitų finansavimo šaltinių.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67-ame straipsnyje nustatyta švietimo įstaigų ir mokyklų finansavimo tvarka. Jame paaiškinta, jog formaliojo ir neformaliojo švietimo programos valstybės ir savivaldybių įstaigose finansavimui yra taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Paprastumo dėlei šis principas vadinamas mokinio krepšeliu. Tai yra tikslinė valstybės dotacija, kurią gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybė. Mokinio krepšelis negali būti naudojamas kitoms, su ugdymu nesusijusioms reikšmėms.

Atsižvelgiant į įstatymą ir Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktus duomenis galima sugrupuoti, kaip paskistomos valstybinės lėšos (mokinio krepšelis).

formaliojo švietimo programas papildantys ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantys šių programų moduliai.

Savivaldybių lėšos yra skiriamos mokykloms išlaikyti. Tėvai turi galimybę savanoriškai pervesti 2 proc. pajamų mokesčio sumos mokymosi įstaigai, ko pasekoje mokymosi įstaiga privalo pateikti viešą ataskaitą, kaip panaudojo gautas lėšas.

1.3 Neįtrauktos į biudžetą ugdymo įstaigos

Lietuvoje veikia privačios formaliojo ugdymo mokymosi įstaigos, kurių valstybė ir savivaldybės iš savo biudžeto nefinansuoja (išskyrus tradicines religinių bendruomenių mokyklas, kurių ūkiui valstybė skiria lėšas iš savo biudžeto). Tokiu atveju visas mokymosi įstaigos išlaidų padengimas yra finansuojamas savininkų, tėvų ir rėmėjų lėšų.

Taip pat vaikai, lankantys neformaliojo ugdymo (sporto, meno, muzikos ir kitas) mokyklas ne bendrojo lavinimo įstaigose, turi mokėti sutartyje numatytą sumą. Taip mokyklos padengia savo išlaidas.

2015 m. švietimui buvo skirta nemažai biudžeto lėšų – 14,90 % nuo visų asignavimų sumos. Tačiau pagal pateiktus duomenis galima spręsti, kad 2015 m. buvo suplanuota skirti mažiau lėšų iš valstybės biudžeto švietimui nei buvo skirta 2014 m. ir vietoj to ženkliai padidintas asignavimas būstui ir komunaliniam ūkiui bei gynybai.

Tačiau savivaldybių biudžetų lėšas nuspręsta daugiausia skirti švietimui – tai sudarė net 51,57% visų lėšų. Pokytis taip pat teigiamas – 2015 m. planuojama švietimui skirti 7,06% lėšų daugiau nei 2014 m.

Kaip minėjau įvade, manau, geras kad švietimas, jauno žmogaus ugdymas yra neatsiejamas nuo valstybės ne tik dabarties, bet ir ateities gerbūvio: aukštas išsilavinimo lygis padeda kelti ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, kelia BVP ir stabdo emigracijos mastus, todėl valstybės asignavimų mažinimas švietimui nėra pats geriausias sprendimas. Mano nuomonę pagrindžia Eugenijus Jesinas, LŠĮPS pirmininkas, kuris 2013 m. publikuotame straipsnyje „Švietimo finansavimo problemos ir jų įtaka ugdymui“ rašė, jog dėl mažėjančių darbo vietų, ypač jaunimui, emigracijos yra kaltas per mažas dėmesys ir finansavimas skirtas švietimui. Tai taip pat iššaukia tokias problemas kaip biudžeto mažėjimas, kultūros ir tradicijų nykimas ir ypač kaimų ištuštėjimas. Ilgainiui tokie procesai gali privesti ir prie Lietuvos ištuštėjimo.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (3915 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 285 KB
  • Lietuvos švietimo funkcijos finansavimo problemos ir palyginimas su Vokietija (bendrasis ugdymas)
    10 - 6 balsai (-ų)
Lietuvos švietimo funkcijos finansavimo problemos ir palyginimas su Vokietija (bendrasis ugdymas). (2016 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-svietimo-funkcijos-finansavimo-problemos-ir-palyginimas-su-vokietija-bendrasis-ugdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:07