Lietuvos tarptautinė prekyba: dinamika ir pagrindinės kryptys


Bankininkystės referatas. Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Lietuvos tarptautinės prekybos 2000 – 2013 metų laikotarpiu struktūros ir dinamikos analizė. Lietuvos eksporto struktūra ir dinamika 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Lietuvos importo struktūra ir dinamika 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Lietuvos užsienio prekybos balansas 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Lietuvos tarptautinės prekybos pagrindinės kryptys. Lietuvos eksporto pagrindinės kryptys. Lietuvos importo pagrindinės kryptys. Pagrindinės Lietuvos eksportuojančios įmonės. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Tarptautinė prekyba yra pasaulinio augimo varomoji jėga. Plėtojant prekybą visame pasaulyje kuriamos ilgalaikės darbo vietos, daromas realus poveikis kasdieniam žmonių gyvenimui ir verslui. Sėkmingas valstybės ekonomikos vystymasis taip pat yra glaudžiai susijęs su tarptautiniais santykiais ir užsienio prekyba. Tarptautinė prekyba yra vienas iš rodiklių, padedančių įvertinti visos šalies konkurencingumą, vertinant prekybos apimtis ir ekonominę naudą. Valstybės, atsiribojančios nuo globalios ekonomikos, gali atsidurti pasaulio vystymosi pakraštyje.

Tarptautinė prekyba yra itin svarbi tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, kuri, norėdama tapti tokia plėtros šalimi kaip ir kitos Europos šalys, negali remtis vien tik ribotais vidiniais ištekliais, neplėtodama išorinių ryšių. Lietuvos ekonomikos augimas remiasi eksporto ir užsienio investicijų plėtra, o šių sričių skatinimas daro teigiamą įtaką ir kitiems šalies ekonomikos rodikliams.

Tarptautinė prekyba labai reikšminga ir globalizacijos akivaizdoje tampa vis aktualesnė socialinei ir ekonominei Lietuvos bei visos Europos Sąjungos raidai. Dėl šių priežasčių aktualu išanalizuoti Lietuvos tarptautinės prekybos pagrindines kryptis bei jos dinamiką 2000 – 2013 metų laikotarpiu.

Darbo objektas – Lietuvos tarptautinė prekyba.

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos tarptautinės prekybos pagrindines kryptis bei jos dinamiką 2000 – 2013 metų laikotarpiu.

Atlikti 2000 – 2013 metų laikotarpio Lietuvos tarptautinės prekybos dinamikos analizę;

Atlikti 2000 – 2013 metų laikotarpio Lietuvos tarptautinės prekybos struktūros analizę;

Nustatyti pagrindines Lietuvos tarptautinės prekybos kryptis 2000 – 2013 metų laikotarpiu.

Pirmoje ir antroje darbo dalyse, atliekant Lietuvos tarptautinės prekybos struktūros ir dinamikos analizę bei nustatant pagrindines Lietuvos tarptautinės prekybos kryptis, buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – aprašomoji statistika.

Šioje darbo dalyje atlikta 2000 – 2013 metų laikotarpio Lietuvos tarptautinės prekybos struktūros ir dinamikos analizė, t.y. ištirta analizuojamo laikotarpio Lietuvos eksporto bei importo struktūra, jų kitimas per analizuojamą laikotarpį, bei prekybos balansas.

Lietuvos tarptautinė prekyba susideda iš prekių bei paslaugų eksporto ir importo, todėl, norint detaliai išanalizuoti Lietuvos tarptautinės prekybos struktūrą ir dinamiką 2000 – 2013 metų laikotarpiu, atskirai apibūdinama analizuojamo laikotarpio Lietuvos eksporto ir importo struktūra bei dinamika. Eksporto bei importo apimtys pateikiamos tik vertine išraiška, kadangi Lietuvos statistikos departamentas neteikia duomenų natūrine išraiška.

Iš paveikslo matoma, jog prekių eksporto vertė nuosekliai augo nuo 2000 iki 2008 metų. Tačiau 2009 metais užfiksuotas -26,62% dydžio prekių eksporto vertės sumažėjimas, kurį sąlygojo 2008 metais prasidėjusi Pasaulinė ekonominė krizė. Prieškrizinis eksporto lygmuo buvo vėl pasiektas tik 2011 metais, tačiau jau nuo 2010 metų vėl matomas nuoseklus eksportuojamų prekių vertės didėjimas, kuris tęsiasi iki šiol. Nors per praėjusius keturiolika metų Lietuvos prekių eksporto vertė išaugo beveik 6 kartus, tačiau keliais pastaraisiais metais eksporto augimas yra sulėtėjęs.

Lietuvos prekių eksporto struktūrą galima pavaizduoti naudojant makroekonomikos kategorijų klasifikaciją (BEC) (2 paveikslas). Paveiksle pavaizduota tik 2013 metų Lietuvos prekių eksporto struktūra, tačiau, remiantis Lietuvos statistikos departamento (2014) duomenimis, visu analizuojamu laikotarpiu didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarydavo perdirbtos pramoninės prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose, o mažiausią – ne pramoniniam naudojimui skirti transporto įrenginiai arba prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose.

2013 metais perdirbtos pramoninės prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose, sudarė apie penktadalį viso 2013 metų prekių eksporto, t.y. 23,02% (2 paveikslas). Taip pat žymesnes eksporto dalis sudarė perdirbtas kuras ir tepalai (išskyrus benziną) (15,18%), investicinės prekės (išskyrus transporto įrenginius) (8,90%) bei perdirbti maisto produktai ir gėrimai, skirti vartoti namų ūkyje (7,48%). Mažiausia 2013 metais buvo eksportuojama prekių, neklasifikuojamų kitose pozicijose (0,31%), bei ne pramoniniam naudojimui skirtų transporto įrenginių (0,32%).

Analizuojant Lietuvos prekių eksporto struktūrą pagal veiklos rūšį (CPA), remiantis Lietuvos statistikos departamento (2014) duomenimis, 2013 metais didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė koksas ir rafinuoti naftos produktai – 22,45%. Taip pat žymesnes eksporto dalis sudarė chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai (9,36%), maisto produktai (9,16%) bei žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos (7,28%).

Eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalis bendrame eksporte analizuojamu laikotarpiu nebuvo nepastovi, tai akivaizdžiai matoma 3–iame paveiksle.

  • Bankininkystė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5245 žodžiai)
  • Bankininkystės referatai
  • Microsoft Word 237 KB
  • Lietuvos tarptautinė prekyba: dinamika ir pagrindinės kryptys
    10 - 10 balsai (-ų)
Lietuvos tarptautinė prekyba: dinamika ir pagrindinės kryptys. (2015 m. Gruodžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-tarptautine-prekyba-dinamika-ir-pagrindines-kryptys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:52