Lietuvos tiltai


Referatai apie tiltus. Tiltai lietuvoje. Ilgiausi lietuvos tiltai. Reversine eismo juosta. Kauno tiltai referatas. Tiltu referatai. Rasinys apie tiltas. Tiltu poliu kalimas. Referatas apie tiltus lietuvoje. Ilgiauses pasaulio tiltas aleksote.

Statybos referatas. Įvadas. Žinios apie tiltus: kaune, lietuvoje, pasaulyje. Projektuojamas statinys. Medžiagos naudojamos gelžbetoninių tiltų statyboje. Skersinio tilto pjūvio sudarymas. Apkrovų nustatymas. Šalitilčio gembės skaičiavimas, skerspjūvio parinkimas ir armavimas. Pagrindinės sijos skaičiavimas. Polių kalimas. Literatūra. Grafiniai darbai.


Vytauto didžiojo tiltas (aleksoto tiltas) – tiltas per nemuną Kaune (greta santakos su nerimi), jungiantis aleksotą su senamiesčiu. Trys eismo juostos, viena iš jų – reversinė. Eismo intensyvumas tiltu – apie 3000 automobilių per vties Kauno senamiesčiu per nemuną yra buvę keletas tiltų, kai kurie jų mediniai ir laikini. Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš rusijos napoleono armijos likučiai. Nuolatinio tilto iš Kauno į aleksotą nebuvo iki pat 1914 m. Vasaros metu ties vytauto bažnyčia būdavo įrengiamas 245 m ilgio ir 2,3 m pločio laikinas plaustas. Per pavasario ir rudens potvynius vietoj jo ant pontoninių valčių būdavo įtaisomas keltas, o ižui plaukiant, keliamasi valtimis. Žiemą buvo važiuojama ledu.  xix a.  viduryje pradėta tvirtinti dešinioji nemuno krantinė, vadinamoji cimbruvka , suformuotos patogios prieigos prie upės.

Aleksote ne tik carinės rusijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos laikais buvo kiek skirtingi įstatymai: napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat Kaunas tada priklausė rusijos šiaurės vakarų krašto daliai, o aleksotas su užnemune – lenkijos karalystei. Juokaujant aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: Kauno gubernijoje galiojo pravoslavų kalendorius (julijaus kalendorius), o užnemunėje – katalikų (grigaliaus kalendorius), todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų (xx a. Senojo stiliaus kalendorius būtent tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo).

Kai 1914 m. Prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, rusai pasistatė medinį tiltą (200 m aukščiau vytauto bažnyčios), bet 1915 m. Pasitraukdami sudegino.  vokiečiai toje vietoje pastatė naują pontoninį, o vėliau, pasinaudojant tais pačiais poliais, pastatytas medinis sąraminis tiltas, sudėtas iš trijų dalių, kurių viena a1926 m. Plentų ir vandens kelių valdyba paskelbė tarptautinį konkursą tilto per nemuną ties birštono gatve projektui paruošti. Projekto sąlygose tilto ilgis be viadukų ir estakadų turėjo siekti 340–350 m.  1927 m.  vasario 1 d. Įvykusio konkurso metu gauta 10 projektų. Pirmąją premiją laimėjo 330 m ilgio tilto projektas. Bendras tilto ilgis (su dviem viadukais ir estakada) 448 m, plotis (su dviem m pločio šaligatviais) – 21,60 m. Tačiau tokio projekto įgyvendinimas pasirodė per brangus.

Po ilgų svarstymų surasta kita vieta, šalia vytauto bažnyčios. Čia suprojektuotas 252,64 m ilgio ir 12,60 m pločio plieninis arkinis tiltas. Jis turėjo keturias atramas ir 20 m pločio elektromotorais varstomą vidurinę dalį.

  • Statyba Referatai
  • 2011 m.
  • 26 puslapiai (3596 žodžiai)
  • Statybos referatai
  • Microsoft Word 1805 KB
  • Lietuvos tiltai
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos tiltai. (2011 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-tiltai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:58