Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimai. kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje


Istorijos skaidrės. Kl. Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimai. kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje. Sąvokos. Imigracija – kitos šalies gyventojų atsikėlimas į šalį nuolat gyventi. Kauno radiofonas – pirmosios radijo stoties Lietuvoje pavadinimas, atsirado – 1926 m. Padieniai darbininkai – laikiniems darbams samdomi darbininkai. Periodika – to paties pavadinimo iš eilės numeruojamas leidinys (žurnalas. Atlaidai – bažnytinė parapijos šventė. Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Estrada – pramoginis menas. Funikulierius – bėginys įrenginys su lynu keleiviams į kalną kelti keltuvas. Kaunas. Gegužinė – pasilinksminimas gamtoje. Medpadžiai, kantapliai – avalynė mediniu padu. Nepriklausomybės metais – žemės ūkis darė sparčią pažangą. Lietuvos žemės ūkį skaudžiai paveikė pasaulinė ekonominė krizė. Krizė 1935 m. sukėlė Suvalkijos ūkininkų streiką (4 ūkininkai žuvo). Vyriausybė padėjo ūkinikams, suteikė mokesčių lengvatų, susimažino valdininkai atlyginimus. Lietuvos gyventojų užimtumas 1939 metais. Per porą nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvos pramonė išaugo keturis kartus. Svarbiausia pramonės šaka Lietuvoje buvo maisto pramonė. Žemės ūkio produktus. "Pienocentro" centrinė pieninė Kaune. Tauragės AB „Maistas“ bekonų skerdykla 1932 m. Itin svarbi prekybai buvo Klaipėda – vienintelis šalies uostas. Tačiau Lietuva išliko žemės ūkio kraštas. Pramonės atsilikimo sukeltas nedarbas tapo antrosios lietuvių emigracijos bangos priežąstimi. Transportas ir ryšiai. Tarpukariu nutiesta nemažai naujų geležinkelių, plentų, pastatyta tiltų. Pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Automobilių, motociklų skaičius augo lėtai, nes buvo labai brangūs. Lietuviai pasikė nemažai laimėjimų aviacijoje. Kauno aerodromas 1920 m. nuotrauka, įrengtas 1915 m. vokiečių kariuomenės. Sukurtais karo lėktuvais DOBI išgarsėjo lietuvių aviacijos konstruktorius Jurgis Dobkevičius. Antano Gustaičio sukonstruoti. Triumfu aviacijos istorijoje tapo lietuvių eskadrilės skrydis ANBO lėktuvais aplink Europą. Romualdas Marcinkus. Išaugo laidinių telefono abonentų skaičius. 1926 m. pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai – laidas pradėjo transliuoti Kauno radiofonas. Šv ietimo ir kultūros raida. 1923 m. net trečdalis Lietuvos gyventojų buvo beraščiai. Svarbiausias mokslo ir kultūros židinys buvo 1922 m. Visose įsataigose įsigalėjo Lietuvių kalba. Ėmė veikti profesonalūs teatrai. Išgarsėjo rašytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis, Vincas Mickevičius-Krėvė, Ieva Simonaitytė. Vincas Mykolaitis-Putinas. Garsiausi kūriniai. Kazys Binkis. Eilėraščiai, 1920 m. 100 pavasarių, poezija, 1923 m. Vincas Mickevičius-Krėvė. Labai daug darbų, paanalizuosit per lietuvių kalbą. Garsūs Romanai „Aukštujų Šimonių likimas“. Iškilo skulptoriai Petras Rimša, Juozas Zikaras, tapytojai Petras Kalpokas, Adomas Varnas. Pasaulinį pripažinimą pelnė operos dainininkas Kipras Petrauskas. Prie tautiškumo ugdymo ypač prisidėjo dainų ir šokių šventės. Pirmoji Dainų šventė Kaune 1924 m. Neeilinis įvykis – istoriko Adolfo Šapokos redaguotas “Lietuvis istorijos” išleidimas 1936 m. Sporto sąjūdis. Ypač aktyvus sportininkas ir sporto propaguotojas buvo karo lakūnas Steponas Darius. Lietuvoje jis išpopuliarino iki tol dar nežinomas sporto šakas krepšinį. Iš isimintinų datų yra dvi pirmoji 1937 m. Rygoje, Latvija. Antroji data. Tai 1939 m. kai Lietuvos krepšininkai dar kartą tapo Europos čempionais Kaune. Svarbiausią mūšį dėl pirmos vietos laimėjo prieš Latviją. O dabar jūs perskaitote 7 temą Kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (65-68p.


10 kl. lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimai. kasdienis gyvenimas nepriklausomoje lietuvoje.

Imigracija – kitos šalies gyventojų atsikėlimas į šalį nuolat gyventi.

Periodika – to paties pavadinimo iš eilės numeruojamas leidinys (žurnalas, laikraštis), leidžiamas tam tikrais laiko tarpais.

Nepriklausomybės metais – žemės ūkis darė sparčią pažangą. Tam didelę įtaką turėjo 1922 m. pradėta žemės reforma.

Lietuvos žemės ūkį skaudžiai paveikė pasaulinė ekonominė krizė. Bankrutavo apie 30 proc. naujakurių ūkių.

Žemės ūkio produktus perdirbo ir į Vakarus eksportavo to meto stambiausios akcinės bendrovės: “Pienocentras” ir “Maistas”.

Tauragės AB „Maistas“ bekonų skerdykla 1932 m.

Itin svarbi prekybai buvo Klaipėda – vienintelis šalies uostas, per kurį ėjo iki 80 proc. Lietuvos eksporto.

Tarpukariu nutiesta nemažai naujų geležinkelių, plentų, pastatyta tiltų. Pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai.

1923 m. net trečdalis Lietuvos gyventojų buvo beraščiai, o 1941 m. jau tik 6 proc.

Svarbiausias mokslo ir kultūros židinys buvo 1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas (1930 m. pervadintas į Vytauto Didžiojo).

Ėmė veikti profesonalūs teatrai, atsirado orkestrų, tautinė estrada, muziejų, ypač padidėjo knygų ir periodikos leidyba.

Altorių šešėly (1933), vienas geriausių visų laikų Lietuvos romanų;.

Labai daug darbų, paanalizuosit per lietuvių kalbą.

Garsūs Romanai: „Aukštujų Šimonių likimas“, 1935 m., „Pavasarių audroj“, 1938 m., „Vilius Karalius“, 1939 m., „Be tėvo“, 1941 m. „Pikčiurnienė“, 1953 m.

  • Istorija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 52 puslapiai (649 žodžiai)
  • Istorijos skaidrės
  • MS PowerPoint 6503 KB
  • Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimai. kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje
    10 - 6 balsai (-ų)
Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimai. kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje. (2015 m. Lapkričio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ukio-ir-kulturos-laimejimai-kasdienis-gyvenimas-nepriklausomoje-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:25