Lietuvos upėvardžiai


Lietuvių referatas.

Tema - Lietuvos upėvardžiai , jų semantika ir darybos ypatybės. Tikslas – atskleisti ilgiausių Lietuvos upėvardžių semantiką ir darybą. Ilgiausių Lietuvoje upių sąrašas. Bendras ilgis , km  . Ilgiausių Lietuvos upėvardžių semantika.


Dauguma vandenvardžių su švent - taip pat, matyt, yra ,, šventais“ pavadinti ne krikščionybės, o žymiai ankstesniais laikais. Kad taip būta, rodo ir istorinių dokumentų užrašymai. Sakysim, rytų Lietuvos upės vardas Šventoji, minimas jau 1261 m. ( rašoma Sweneuppe), vadinasi, gerokai prieš Lietuvos krikštą. Taigi upių vardai Šventė, Šventėlė, Šventoji, Šventupis, ir pan. yra senovės lietuvių tikėjimo atspindys vardyne.

Šventas ež. JNŠm., ež. Lkm. Ir kt., iš viso 4, Šventas, Šventėllis ež.Slk., Šventė up. Trgn., Šventoji up. An., up. Dr., up. Jz., up. Jz.,up. Smln., Šventėlė up. Aln., Šventišius ež. Sv., Švenčius ež. Sem. (ir Švenčiukas ež. Sem.),Švenčius ež. Auk., ež. Onš., ež. Vvs., Švenč-upis up. Tj., Švent-a-duonis ež. Kpč., Švent-ežeris ež. Rt., Švent-ravis up. Pkn., up. Švn., Švent-upis up. Dlt., Švent-upys up. Bb., up. Čk. Ir kt., iš viso 4, Švent- vandenis, Švent-a-vandenis up. Vrn. Iš liet. šventas,-a, ,,esantis dievo malonėje, pašvęstas, šventintas“(LKŽK).

Nevėža, Nevėžėlė up. kur. (plg.1784 m. užrašymą Niewiaza-VSX 26), Nevėža ež. An., Nevėžė up. Kvr., up. Tršk., Nevėžis up. Pn. Kvr., up. Tršk., Nevėžis b. Prnv., b. Pšš., pv. Žal. Greičiausiai iš priešdelio (neiginio) ne- ir šaknies vėž-, dėl kurios žr. Vėžys. J.Otrembskio spėjimas (1961 c, p.54), kad Nevėžis gali būti iš lyties *Nemėžis (plg. Nemėžis k. V.)., greičiausiai nepagrįstas, plg senesnius užrašymus Navezam (SRP II 92), Nevese (ten pat, 99), Nevesen (ten pat, 102), Nawasen (ten pat, 560) ir t. t., Heвежа ( ten pat, 200).

Nevėža scom. - apsileidęs žmogus, nevykėlis, nevala: Pravera ( praverčia) pinigingai visoms, juo labiau tokiai nevėžai panai Grg. Nevėža vaikis Grg.

Merkė up. Btg., Merkys up. Mrk. (ir Merkelis up. Mrk.). Plg. liet. Merkalės plk.NmŽ., Merk-balė b. Všt. Siejama su liet. merkti ,,dėti, nardindinti į vandenį ar kokį kitą skystį; šlapinti, drėkinti; lyti, drengti“ (LKŽ VII 37), rus. мяреча ,,liūnas“ (K. Būga, 1958, p. 414). Dar žr. M. Vasmer, 1967,p. 602; L.Kurkina, 1969, p. 137, 143; J. Otrębski, 1963 a, p. 269.

Minia up. Skdv., Minija, Minė up. Grg., Minava up. Jdp., Minėlis ež. Lkm., Min-upė up Užv. Plg. Liet. Min-upis grv. Srv., Mimp-jaunis < * Min-pjaunis pv. Tt.,Miniavos pv. Sdv., pv. Vp. Latvių aiškesnių vietovardžių su min- bemaž nėra (plg. gal tik Minites pv. -J.Endzelynas, 1961, p. 439). Šaknies min- prūsų vietų vardai laikomi asmenvardinės kilmės (G. Gerulis, 1922, p. 99).

Liet. hidronimų su šaknimi - min kilmė ir reikšmė neaiški. Galbūt sietina su liet. mynė ‚,klimpstama bala, liūnas ,“ (deja, šis žodis žinomas tik iš vieno šaltinio – LKŽ. VIII 212), plg. myniava ,,kas suminta, ištrypta ‚“ (ten pat, 216) miniava, miniava ,,ilgalapė veronika (Veronika longifolia); lininis brantas ( Cuscuta epilinum); pūkutė (Filago )‘‘(ten pat). Būtų pamato spėti, kad buvo koks nors šaknies min-apeliatyvas, reiškęs balą, kemsyną ar pan. Beje, H. Krajė mano, kad šaknis *min-esanti šaknies *main- nykstantis apofoninis variantas – dėl main- žr. Mainia (H .Krahe, 1964 c, p. 98). Panašiai samprotauja ir S.Rospondas (žr.S. Rospond, 1969, p. 182). Plg T. Lehr-Splawinski,1960, p.11.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4148 žodžiai)
  • Kolegija
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Lietuvos upėvardžiai
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos upėvardžiai. (2016 m. Liepos 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-upevardziai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:40