Lietuvos užsienio prekyba kursinis darbas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Užsienio prekyba. Jos privalumai ir trūkumai. Užsienio prekybos nauda. Pagrindiniai užsienio prekybos rodikliai. Importas. Eksportas. Praktinė dalis. Importas. Importo dinamika. Svarbiausi Lietuvos importo partneriai. Importo struktūra. Importo problemos. Eksportas. Eksporto dinamika. Eksporto struktūra. Eksporto problemos. Išvados. Literatūra.


Jei prekės gaminamos ir šalies viduje, sudaro konkurenciją vidaus gamintojams.

Pagal 2009 metų makroekonomines apžvalgas buvo tikimasi tiek importo, tiek eksporto mažėjimo. Juos turėjo lemti vidaus paklausos nuosmukis, susijęs su pasikeitusia situacija darbo rinkoje ir mažiau palankiomis skolinimosi sąlygomis. Tačiau buvo teigiama jog importo nuosmukį turėtų sušvelninti po Ignalinos AE uždarymo padidėsiantis importuojamų gamtinių dujų arba elektros energijos mastas ir ši įžvalga pasitirtino. (prieiga per internetą:

Analizuojant Lietuvos eksporto dinamiką, pastebima įvairi tendencija. Iki 2008m. eksportas augo, bet gana lėtais tempais, nors po įsijungimo į ES tempai įgavo pagreitį. Nuo 2004m. iki 2008m. eksporto apimtys padidėjo daugiau nei dvigubai. Visgi 2009m. eksportuojamos produkcijos apimtis smuko apie 36 procentus. Tam didžiausią įtaką turėjo prasidėjusi finansinė-ekonominė krizė. Labiausiai Lietuvos eksportuotojai nukentėjo dėl svarbių eksporto rinkų valiutų silpimo lito atžvilgiu. Tačiau nuo 2010 metų, eksporto apintys ženkliai išaugo ir matoma tendencija dar didesniam augimui.

Didžiausia Lietuvos eksporto dalis tenka ES. Visu nagrinėjamu laikotarpiu ES užima didžiausią dalį Lietuvos eksporto, skaičius svyruoja nuo 60,30% iki 66,89%. Spartus prekių išvežimo į ES augimas rodo, kad Lietuvos įmonės sugeba konkuruoti didelėje jos rinkoje, nepaisant ES ekonomikos ilgalaikio sąstingio. Plėtra, beje, labiau vyksta į senąsias ES valstybes. Svarbiu Lietuvos prekybos partneriu lieka NVS. Apyvartos dalis bendroje užsienio prekyboje svyruoja nuo 16,33% iki 25,80%. Tarp NVS dvylikos valstybių pagrindinėmis partnerėmis lieka Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Lietuvos eksporto į NVS apimtys taip pat auga, bet žymiai lėčiau, todėl jos iš dalies palaipsniui mažėja Kita vertus, importas didėja sparčiau, todėl didėja prekybos deficitas. Toks prekybos su NVS disbalansas, net atsižvelgus į objektyvias priežastis, negali būti laikomas gėriu. Užsienio prekybos statistikoje atskiru vienetu išskiriama ELPA, jungianti Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją, bet jos dalis nėra didelė, pvz., 2009 m. sudarė 3,08 % bendros apyvartos. Taip pat reikia pasakyti, kad beveik pusę šios apyvartos sudaro Lietuvoje perdirbtų mineralinių produktų eksportas į Šveicariją, kuris anksčiau teko Jungtinei Karalystei. Iš kitų šalių pakankamai aktyviai prekiaujama su JAV, Turkija, Kanada, į jas žymiai daugiau eksportuojama negu importuojama. Išskirtinę vietą užima Kinija, į kurią beveik nieko neeksportuojama, bet iš jos įsivežama prekių už 700-900 mln. Lt. Apskritai, prekiaujant su Pietryčių Azijos šalimis, stebimas augantis prekybos deficitas, nors dėl kol kas sąlyginai nedidelių apimčių jis nėra didelis.

Analizuojant prekybą su NVS šalimis, matome, kad svarbiausiais eksporto partneriais lieka Rusija, kurios dalis bendrame eksporte sudaro apie 10 %, taip pat Baltarusija ir Ukraina. Po beveik keturis kartus sumažėjo eksporto, vėliau jis tris metus augo, tiesa, labai netolygiai, o pastaruosius dvejus metus išliko sąlyginai stabiliu, didėjant importui.

ELPA apskritai nėra stambus eksporto prekybos partneris. Verta paminėti, kad į ELPA narę – Norvegiją – eksportas augo dinamiškai ir pastaraisiais metais siekia daugiau kaip 0,5 mlrd. Lt.

Į visas kitas šalis, kurios nepriklauso aukščiau paminėtiems susivienijimams, eksportuojama 10 -11 % visos apimties. Iš jų galima kelias išskirti. Pakankamai svarbiu partneriu visą laiką buvo JAV, ypač eksportas į ją sustiprėjo pastaraisiais metais, pvz., Tai, matyt, lėmė JAV dolerio kurso pokyčiai, o kita vertus, rodo verslo sugebėjimą reaguoti į rinkoje vykstančius procesus. Nagrinėjamu laikotarpiu gana sparčiai didėjo eksportas į Turkiją, jo apimtis siekia virš 0,4 mlrd. Lt arba apie 1,6 % bendros apimties. Įvertinat Turkijos ir ES perspektyvas, rinkos dydį, tai gali būti potencialus eksporto plėtros partneris.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (7326 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 302 KB
  • Lietuvos užsienio prekyba kursinis darbas
    10 - 7 balsai (-ų)
Lietuvos užsienio prekyba kursinis darbas. (2015 m. Spalio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-uzsienio-prekyba-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:27