Lietuvos užsienio prekybos raida ir struktūra


Ekonomikos bakalauro darbas. Įvadas. Užsienio prekybos teorinis aspektas. Užsienio prekybos politika. Lietuvos užsienio prekybos politikos raida. Lietuvos užsienio prekybos sutartys. Lietuvos narystė ES prekybos politikos kontekste. Lietuvos užsienio prekybos raida. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai. Eksporto kryptys ir jų kaita. Importo krypčių kaita. Lietuvos užsienio prekybos raida ir struktūram. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai. Lietuvos užsienio prekyba pagal prekių grupes. Lietuvos užsienio prekybos kitimo tendencijos ir perspektyvos. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Santrauka. Priedai. Priedas. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai. Priedas. Eksportas ir importas ketvirčiais. Priedas.


Darbo tikslas - Išanalizuoti Lietuvos užsienio prekybos raidą ir struktūrą, įvertinti esamą padėtį, nustatyti probleminius aspektus.

Kaip antrą užsienio prekybos prielaidą reikia išskirti skirtingus įvairiose valstybėse egzistuojančius visuomeninio darbo našumo lygius. Visos pasaulio šalys turėtų pasirinkti gaminti tai, kas jos atžvilgiu yra pelningiausia, naudingiausia bei efektyviausia. Dažniausiai gaminamos ir eksportuojamos tos prekės bei paslaugos, kurių atlikimo technologijos lygis bei našumas lenkia kitas pasaulio valstybes. Tai padeda mažinti gamybos kaštus ir suteikia pranašumą konkuruojant pasaulinėje rinkoje. Na ir atvirkščiai, kiekviena valstybė siekia importuoti tas prekes bei paslaugas, kurių gamybos kaštai šalies viduje didesni negu pasauliniai tos prekės ar paslaugos gamybos kaštai.

Užsienio prekybos dėka valstybės gali specializuotis gaminant tam tikras prekes bei paslaugas ir taip siekti didesnio gamybos efektyvumo bei našumo. Dėl to atsiranda darbo našumo padidėjimas ir gamybos kaštų sumažėjimas, o tuo pačiu yra gaunama absoliutinė bei santykinė nauda [ 24, P. 23].

Prekyba ir karas yra dvi seniausios tarptautinių santykių formos. Iš prekybos gaunamos pajamos ir mokesčiai ištisus šimtmečius buvo svarbiausias šalies elito ir aukščiausios valdžios turto šaltinis. Tarp galingų pasaulio valstybių vyko nuolatinės kovos dėl Amerikos, Azijos ir Vidurinių Rytų prekybos maršrutų kontrolės.

Užsienio prekyba apribojama tam tikrais įstatymais, nutarimais. Juos priima visos valstybės. Pagrindiniai apribojimo būdai yra šie: muitai, kvotos, eksporto subsidijos ir kt.

Muitų, kvotų ir kitų prekybos apribojimų tikslas – padaryti importuojamąsias prekes brangesnes ir dėl to mažiau perkamas, negu tai būtų be apribojimų. Kai prekių rinka mažėja, smunka daugelio žmonių gyvenimo lygis. Tačiau ekonomiškai galima įrodyti, kad riboti užsienio prekybą yra naudinga. Pirmiausia, tai apsaugo ūkio šakas, darančias lemiamą įtaką šalies gamybiniam pajėgumui, apsaugo nuo pigios užsienio darbo jėgos konkurencijos ir kt.

2) mokslinė techninė pažanga, reikalaujanti greito kapitalo atnaujinimo ir naujų technologijų įdiegimo gamyboje;

Kiekviena šalis atitinkamai reguliuoja ekonominius santykius su kitomis šalimis. Užsienio ekonominės politikos vykdymą apsprendžia valstybės strateginių tikslų visuma ir santykiai su kiekviena šalimi ar jų grupėmis.

Muitų barjerai turi du tikslus: fiskalinį – papildyti biudžetą ir apsauginį – ginti nacionalinius gamintojus nuo pigesnių analogiškų užsienio prekių.

Viena iš pagrindinių užsienio prekybos reguliavimo priemonių yra muitai. Lietuva vykdo liberalios užsienio prekybos politiką, kas skatina prekybinius ryšius, plečia galimybes Lietuvos verslininkams realizuoti savo produkciją užsienio rinkoje. Nemažą reikšmę turėjo muitų sistemos tobulinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 metų gruodžio 30 d. nutarimu patvirtinta nauja muitų tarifų struktūra atsižvelgiant į sutarties su Europos Sąjunga reikalavimus.

Svarbiausia yra Lietuvos gamintojams surasti rinkas gaminamai produkcijai. Čia nuolat turi būti dirbama tiek Vakarų, tiek Rytų šalių kryptimis, nes daugelis mūsų prekių Vakaruose dar nėra konkurentabilios.

Pasaulinė Prekybos Organizacija yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad jos šalys narės, vykdančios virš 90 % pasaulio prekybos, plėtotų prekybą pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius užsienio prekybos nediskriminavimo - didžiausio palankumo ir nacionalinio režimų - principus. Organizacijos tikslas yra sukurti verslininkams saugią ir prognozuojamą tarptautinę rinką, kurioje vyktų nenutrūkstamas prekybos liberalizavimas, būtų investuojama, kuriamos naujos darbo vietos ir klestėtų prekyba.

Lietuvos Respublika kitų šalių atžvilgiu taikė trejopo palankumo užsienio prekybos rėžimą. Vykdydama liberalią užsienio prekybos politiką, Lietuvos Respublika netaikė kiekybinių apribojimų (kvotų), diskriminacinių vidaus mokesčių, prekybą varžančio licencijavimo ir pan. Pagrindinė užsienio prekybos politikos reguliavimo priemonė buvo importo muitai.

tam tikras galimas eksporto “pabrangimas” į Australiją, JAV, Japoniją, Kanadą ryšium su šių šalių bendrosios preferencijų sistemos Lietuvai atšaukimu;

ES eksporto režimas:

Preferencinis prekybos režimas su Viduržemio jūros valstybėmis (įskaitant Izraelį, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes), Pietų Afrika, Čile, Meksika, intensyvėja derybos dėl laisvosios prekybos režimo su MERCOSUR prekybiniu bloku;

Perspektyvoje – laisvosios prekybos režimas su Rusija, Ukraina [ 26 ].

Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrąją prekybos politiką, laikydamasis šių pagrindinių principų:

Be išlygų galima teigti, jog ES regiono svarba Lietuvos užsienio prekybai artimiausiu metu tikrai didės, jau vien dėl to, kad prie ES, be Lietuvos, prisijungė devynios naujos valstybės, kurioms 2003 m. teko beveik penktadalis viso mūsų šalies eksporto. Be to, nemažai įtakos užsienio prekybos su ES plėtros paspartėjimui turės ir bendrosios rinkos efektas – laisvo prekių judėjimo ir kapitalo nuostata bei Lietuvos gyventojų pajamų didėjimas. UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai atliktos analizės duomenimis, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vien dėl integracijos į ES vidaus rinką – neįskaitant muitų tarifų pokyčių – 2002–2009 m. laikotarpiu bus 1,9 karto (28 mlrd. Lt) didesnis nei hipotetiniu nestojimo atveju. Prognozuojama, kad prekių ir paslaugų importas dėl bendrosios rinkos efekto minėtais metais bus 47 mlrd. Lt didesnis [25].

Lietuvos užsienio prekybos raida ir struktūra. (2015 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-uzsienio-prekybos-raida-ir-struktura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:24