Lietuvos vaisių ir daržovių eksporto indekso kitimo ir jo priklausomumo nuo Europos šalių indeksų kitimo tyrimas


Ekonomikos tyrimas. Įvadas. Stebinių analizė sklaidos ir stačiakampės diagramos; duomenų normalumas; išskirtys;koreliacinė matrica. Modelio įvertinimas. Vienmatės tiesinės regresijos modelio įvertinimas. Heteroskedcijos įvertinimas. ARMA laiko eilutės. Išvados. Literatūra.


Iš 9 paveikslo matome, kad vaisių ir daržovių eksportas labai svyravo ir buvo ne vienodas. Nuo 2009 m. smarkiai krito, o pradėjo atsigaudinėti tik 2011m.

Išnagrinėjus modelius daugiamačiu būdu matome, kad nei vienoje iš aukščiau pateiktų lentelių heteroskedastija neegzistuoja, kadangi tikimybė yra 0 ir neviršija 0,05.

Iš 10 paveikslo matyti, kad vaisių eksportas yra išsidėstęs labai ne vienodai ir atsitiktine tvarka, tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį nėra eksportuojama vienodas skaičius vaisių ir daržovių. Vadinasi liekamosios paklaidos yra atsitiktiniai dydžiai.

Jeigu labai mažai skiriasi tiek daugiamačiam tiek vienmačiam r-square ir adjusted, vadinasi jokio skirtumo koki modeli naudosim vienmatį ar daugiamatį.

Kuo aukštesne tikimybė tuo stacionarumas geresnis, kadangi mano atveju tikimybes laipsnis neviršija 0.5, tai galima teigi, kad modelis yra nestacionarus.

Iš 14 paveikslo matome priešingą situaciją, šiuo atveju tikimybės laipsnis viršija 0.5, tai galima teigi, kad modelis yra stacionarus.

Iš 15 paveikslo matome, kad tikimybės laipsnis neviršija 0,05, taigi modelis nestacionarus.

Iš 16 paveikslo matyti, kad modelis taip pat yra nestacionarus.

Iš 18 paveikslo matome priešingą situaciją, šiuo atveju tikimybės laipsnis viršija 0.5, tai galima teigi, kad modelis yra stacionarus.

Iš paskutinių dviejų paveikslų matome, kad stacionarumo taip pat nėra.

Iš paskutinio paveikslo matome, kaip kito iš Lietuvos eksportuojamų vaisių ir daržovių kiekis nuo 2009m. gegužės iki 2012m rugpjūčio mėn.

Išanalizavus Lietuvos eksporto vaisių ir daržovių kitimą ir atlikus stebinių analizę galima teigti, kad eksportuojama daugiausiai yra į kaimyninę Latviją. Vidurkis vaisių ir daržovių (Y) – 1596,161 mediana vaisių ir daržovių (Y) – 1436,150, didžiausia reikšmė (Y) – 2881,300, mažiausia reikšmė (Y) – 944,200, taigi kaip matome, eksportuojamų vaisių ir daržovių skaičius nuo 2009-05 iki 2012-08 metų svyravo nuo 944 iki 2881,asimetrijos koeficientas(Y) yra 0,974, eksceso koeficientas – 3,512 JB kriterijus (Y) – 6,767.

Iš sklaidos diagramų matyti, kad eksporto į Latviją ir Estiją stebinių tendencijos yra panašios. Normalumas buvo tikrinamas naudojant stebinių histogramą ir Jargue-Bera(JB) kriterijų, hipotezė apie stebinių normalumą atmetama, nes tikimybė yra 0,0000. Įvertinus koreliacinę matricą gavome, kad Latvija turi stiprią tiesinę koreliaciją, Estija – vidutinę tiesinę koreliaciją, o Airija labai silpną koreliaciją.

2. Boguslauskas V. Ekonometrika. Mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija. 2007.

  • Ekonomika Tyrimai
  • 2013 m.
  • 24 puslapiai (3551 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos tyrimai
  • Microsoft Word 168 KB
  • Lietuvos vaisių ir daržovių eksporto indekso kitimo ir jo priklausomumo nuo Europos šalių indeksų kitimo tyrimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos vaisių ir daržovių eksporto indekso kitimo ir jo priklausomumo nuo Europos šalių indeksų kitimo tyrimas. (2013 m. Lapkričio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-vaisiu-ir-darzoviu-eksporto-indekso-kitimo-ir-jo-priklausomumo-nuo-europos-saliu-indeksu-kitimo-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:25