Lietuvos valstybės biudžetas referatas


Finansų referatas. Valstybės biudžetas. Biudžeto esmė ir funkcijos. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai. Biudžeto sandara. Unitarinės valstybės biudžeto sandara. Biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos. Lietuvos respublikos biudžeto sandara ir struktūra. Lietuvos respublikos biudžeto sandara. Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybių pajamų klasifikacija. Lietuvos raspublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų klasifikacija. Biudžeto subalansavimo problema. Biudžeto deficitas. Biudžeto situacijos. Valstybės biudžeto lygtis. Biudžeto procesas. Biudžeto projekto sudarymas. Biudžeto projekto svarstymas ir biudžeto priėmimas. Asignacijų paskirstymo struktūra. Ekonomika. Švietimas ir mokslas. Sveikatos apsauga. Socialinė apsauga. Aplinkos apsauga. Kultūra. Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga. Gynyba. Lietuvos, jav ir uk biudžetai – palyginimas.


LR valstybės biudžetų ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro LR nacionalinį biudžetą.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų vieningą pajamų ir išlaidų klasifikaciją nustato LR Finansų ministerija.

2. transferai – Tp – tai tranferiniai išmokėjimai namų ūkiams, subsidijos įmonėms ir valstybės skolos palūkanos;

3. valstybės biudžeto pajamos – BI - tai valstybės pajamos iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių, socialinio draudimo įnašai ir pajamos ir pajamos iš valstybės nuosavybėje esančių gamybos veiksnių;

Jei FS >0, tai biudžetas perteklinis, jei FS <0, tai biudžetas deficitinis, jei FS=0, tai biudžetas usbalansuotas.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nebeliko laikinojo socialinio mokesčio. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to nacionalinis biudžetas nesurinko 400 mln. litų pajamų. Kita priežastis, dėl kurios šiemet mažėjo biudžeto pajamos, - nuo 27 iki 24 % sumažintas gyventojų mokesčio tarifas. Didžiausią dalį valstybės biudžeto išlaidų, 27,8 %, 2008 m. sudaro asignavimai bendrosioms valstybės paslaugoms – 6,8 mlrd. litų, iš kurių 5,5 mlrd. administruoja Finansų ministerija. Ji finansuoja daugelį programų, pradedant dotacijomis valstybės priskirtoms funkcijoms įgyvendinti savivaldybėse – 2,6 mlrd. litų (iš jų 1,7 mlrd. – mokinio krepšelio lėšos, o 331 mln. litų skirta įvairioms socialinėms išmokoms mokėti) ir baigiant įmokomis Europos Sąjungos biudžetą – 1,05 mlrd. litų.

Šios programos – gera žinia įmonėms, nes jos pradėjo kurti geresnes sąlygas verslui: panaudojant ES lėšas, buvo galima atnaujinti ir plėsti energijos tiekimo tinklus.

2007 m. šalyje gerėjo šalies gyventojų kompiuterinis raštingumas – vis daugiau žmonių dirba, mokosi, ieško informacijos ir bendrauja naudodamiesi kompiuteriu. Švietimo kokybės ir veiksmingumo gerinimas susijęs būtent su informacinėmis technologijomis, todėl, pavyzdžiui, informacinėms komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti mokslo ir studijų srityse skiriama 24,2 mln. litų. Visi mokiniai turėtų mokėti taikyti informacines technologijas, o mokymo įstaigose turėtų būti kokybiška informacinių technologijų įranga.

Didžioji biudžeto lėšų, skirtų švietimui, dalis 2008 m. buvo nukreipta į jaunimo rengimą profesinei veiklai, kokybišką specialistų rengimą, suaugusiųjų galimybių mokytis naujų įgūdžių didinimą. Be to, daug lėšų skiriama mokslo ir studijų sistemos plėtrai ir tarptautiniams ryšiams su kitomis šalimis – 329,3 mln. litų. Šios lėšos turėjo suteikti galimybę studentams ir dėstytojams stažuotis ar tobulintis užsienyje, skaityti šiuolaikiškus vadovėlius, dirbti su modernia aparatūra, mokytis geriau įrengtuose universitetuose ir kolegijose. Svarbu ir tai, kad visuomenė Lietuvoje būtų šviečiama ne tik studijų ir mokslo įstaigose. Žmogaus galimybės tobulėti, gerinti savo gyvenimo sąlygas ir žinoti, kaip sau padėti – tai išsivysčiusių pasaulio šalių požymis.

Lietuvoje socialinis klausimus sprendžia socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2008 m. socialinei apsaugai skirta 2,8 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų. Teikiant dotacijas savivaldybėms iš valstybės biudžeto dar skiriama 331 mln. litų socialinėms išmokoms kompensacijoms, pašalpoms mokėti ir kitai paramai teikti. Nacionaliniame biudžete socialinei apsaugai skirtos lėšos sudaro dar didesnę dalį (11,4 %) – taigi iš viso skiriama 3,5 mlrd. litų.

Daugiau kaip 80 % turimų lėšų 1,9 mlrd. litų, 2008 m. skirta išmokoms vaikams pašalpoms ir kitoms socialinėms paramoms, bei valstybinėms pensijoms. Nuo 2008 m. pradžios padidėjo motinystės (tėvystės) pašalpa. Tai turėtų paskatinti gyventojus turėti vaikų. Mūsų valstybei svarbu gerinti gimstamumą. Skatinti šeimas turėti daugiau vaikų svarbu ne tik dėl tautos iškėlimo, bet ir dėl to, kad pakaktų dirbančiųjų, kurie išlaikytų visą visuomenę.

2006 – 2007 m. Lietuvos darbo rinkoje baigėsi laikai, kai darbuotojų buvo per daug. Nors vis daugiau gyventojų turi darbą, dar yra žmonių, kuriems reikia padėti įsidarbinti. 2008 m. iš užimtumo fondo, valstybės biudžeto socialinės apsaugos ir darbo ministerija 137,8 mln. litų buvo planuojama panaudoti aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Ypač svarbu suteikti galimybių bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo: mokyti juos naujos profesijos ir šviesti, teikti paramą darbdaviams, kurie įsteigs jiems naujas darbo vietas.

2008 m. Iš Lietuvos valstybės biudžeto kultūrai, religijai ir poilsiui skirta 717,5 mln. litų. Iš valstybės biudžeto per Kultūros ministeriją meninės kūrybos plėtrai ir sklaidai planuojama skirti 101,5 mln. litų, o 70,7 mln. litų tiesiogiai gaus nacionaliniai teatrai ir filharmonija. Šios lėšos bus panaudotos tam, kad kūrybinė veikla ir menas būtų įvairus ir gausus. Kaip ir kasmet bus finansuojami profesionaliojo meno projektai.

2008m. Lietuvoje tęsiami darbai, numatyti Nacionalinėje nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje bei Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programoje. Šių programų įgyvendinimo koordinatoriai, Vidaus reikalų ministerijai, ir kitoms jas įgyvendinančioms valstybės bei savivaldos institucijoms, mokslu įstaigoms 2008 m. skirta atitinkamai 7 mln. 640 tūkst. ir 1 mln. 200 tūkst. litų. Iš viso Vidaus reikalų ministerijai 2008 m. skirta 754,2 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programa kurta atsižvelgiant į užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų patirtį. Šią programą iš viso vykdo 7 ministerijos, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas, Policijos departamentas, Generalinė prokuratūra, savivaldybės, mokslo ir kitos įstaigos, nevalstybinės ir tarptautinės organizacijos. Kad prevencija būtų veiksminga, atliekami tyrimai, kuriais specialistai, nustato visuomenės saugumo būklę, prekybos žmonėmis, prostitucijos Lietuvoje ir užsienyje mastą bei tendencijas. Atsižvelgiant į šių tyrimų rezultatus, vykdomos nustatytos prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės priemonės ir planuojamos būsimos prevencijos kryptys. Nusikaltimų skaičių padės mažinti prisijungimas prie Šengeno informacinės sistemos. Lietuvos su kitomis sutarties šalimis operatyviau keisis duomenimis apie nepageidaujamus ar ieškomus asmenis, vogtus automobilius, nelegalius migrantus. Su nusikaltimais kovojama ir investuojant į viešosios tvarkos specialistus. Policijos pajėgoms stiprinti 2008 m. skirta 115 mln. litų. Šie pinigai bus naudojami, pavyzdžiui, stiprinti socialinę partnerystę, taip pat gerinti policininkų darbo aplinką, organizuoti specialistų atranką, mokymą, suteikti naują kvalifikaciją.

Nuo pat Lietuvos įstojimo į NATO 2004 m. trijų Baltijos valstybių oro erdvę saugo NATO naikintuvai, Vykdantys Aljanso oro policijos misiją. NATO oro policijos operaciją Baltijos valstybėse yra ne tik puikus bendrijos solidarumo pavyzdys, bet ir labai reikšminga Aljanso parama mūsų valstybės saugumui ir gynybai užtikrinti, vertinant galimas išlaidas jei oro policija tektų vykdyti savarankiškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę Aljanso narių pajėgos saugos bent iki 2011 m. pabaigos.

Tapdama NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalimi ir laikydamasi ES saugumo ir gynybos politikoje, Lietuva kartu įsipareigojo ir toliau dalyvauti tarptautinėse operacijose, užtikrinančiose taiką ir stabilumą pasaulyje. Vienas iš ilgalaikių krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetų yra užtikrinti, kad motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ iki 2004 m. pabaigos būtų pasirengusi išlaikyti vienoje operacijoje rotuojamą pėstininkų bataliono grupė. Tam reikia gerinti karių pasirengimą, įsigyti modernios ginkluotės ir karinės technikos. Tiesa, Lietuva dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose Balkanuose, Afganistane sulaukė didelio tarptautinio pripažinimo ir aukšto įvertinimo.

2008 – 2013 m. uždaviniai apima įvairią veiklą – nuo sąveikos su NATO pajėgomis didinimo iki pagalbos valstybės ir savivaldybių įstaigoms įvairių nelaimių atvejais, kai kariuomenės parama būtina piliečių saugumui užtikrinti. Kitas labai svarbus uždavinys – užtikrinti būtinus pajėgumus teritorinei jūrai, išskirtinei ekonominei zonai ir žemyniniam šelfui stebėti, jų kontrolei užtikrinti, o taip pat ir išminavimo, paieškos bei gelbėjimo darbams atlikti. Lietuvos kariuomenės logistikos sistema bus ir toliau plėtojama taip, kad patenkintų visus perdislokuojamų karinių vienetų poreikius. Kariuomenei labai svarbu ne tik tinkamai ir kvalifikuotai parengti karei, bet ir tai, kad jie būtų motyvuoti tarnauti kariuomenėje, būtų aukštos moralės ir patriotiški.

  • Finansai Referatai
  • 2013 m.
  • 27 puslapiai (5933 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 564 KB
  • Lietuvos valstybės biudžetas referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos valstybės biudžetas referatas. (2013 m. Birželio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-valstybes-biudzetas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:47