Lietuvos valstybės biudžeto analizė ir pagrindinių rodiklių Lietuvos ir Švedijos biudžetų palyginimas


Finansų kursinis darbas.

Įvadas. LR valstybės pajamų analizė. Vertikali valstybės biudžeto pajamų analizė. Horizontali LR valstybės biudžeto pajamų analizė. Pajamų analizės komentaras. LR valstybės išlaidų pagal funkcijas analizė 2008-2011 metais. Vertikali LR valstybės biudžeto išlaidų analizė. Horizontali LR valstybės biudžeto išlaidų analizė. Išlaidų analizės komentaras. LR ir Švedijos valstybės biudžetų subalansavimas 2008-2014 metais ir palyginimas su šalies Bendruoju vidaus produktu (BVPApskaičiuokite ir palyginkite valstybių biudžetų pajamas ir išlaidas tenkančias vienam gyventojui analizuojamu laikotarpiu. Palyginkite valstybių skolos rodiklius, apskaičiuokite palyginamuosius rodiklius skolos/BVP santykis, skolos dydis tenkantis vienam gyventojui analizuojamu laikotarpiu. Aptarkite šių valstybių biudžetų surinkimo tendencijas analizuojamu laikotarpiu. Aptarkite veiksnius, kurie galėjo sąlygoti valstbės finansus analizuojamu laikotarpiu. Naudota literatūra.


Valstybės biudžeto pajamoms analizuoti 2008-2009 ir 2012-2013 metais atlikome vertikalią ir horizontalią pajamų analizes.

Vertikali analizė – tai finansinės būklės įvertinimas, naudojant įvairius santykinius rodiklius, kurie leidžia operatyviai pastebėti neigiamus ar teigiamus pokyčius, atlikti būklės įvertinimą lyginamosios analizės būdu. Šią analizę atlikome valstybės biudžeto pajamoms aptarti lyginant kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu.

Atliktos analizės parodė, kad į biudžetą surenkamos pajamos priklauso nuo pasaulines ekonominės situacijos, Lietuvos ekonomikos lygio, valstybės vykdomos politikos, valstybės priimamų įstatymų bei Europos Sąjungos paramos fondų.

Didžiausią dalį visų LR valstybės biudžeto išlaidų sudaro išlaidos bendrom valstybės paslaugom, kurios didėja 2008-2009 ir 2009-2013 mažėja. Šios išlaidos didžiausios buvo 2008 m. t.y. 25,75proc. Taip pat nemaža LR valstybės biudžeto pajamų dalis skiriama ekonomikai t.y. nuo 24,98 proc. 2008 metais iki 25,63 proc. 2009 m. Vėliau šis rodiklis mažėjo.Tačiau 2012m. Pastebimai išauga išlaidos švietimui nuo 10,81% 2008m. iki 20,06% .

Pagal paveiksle pateiktą diagramą galime aiškiai matyt kiek užima asignavimai skirti kiekvienai veiklai atskirai 2008 – 2009 ir 2012-2013 metais. Grafinis duomenų vaizdavimas tik patvirtina, kad didžiausias dalis užima šie asignavimai:Bendros valstybės paslaugos, ekonomika, socialinė apsauga ir švietimas. Pastebimas išlaidų didėjimas socialinei apsaugai nuo 11,5 proc. 2008 m. iki 15,58 proc 2013 m., taip pat didėja išlaidos gynybai bei poilsiui, kultūrai ir religijai.

4 paveiksle atvaizduota išlaidų straipsnių dinamikos pokyčiai 2008-2009 ir 2012-2013 metais. Grafike išsiskiria gynybos išlaidų pokyčių mažėjimas visu laikotarpiu, nors lyginant 2013 metus su pradiniais 2008 metais nematomas sumažėjimas išlaidų šiai sričiai.Taip pat labai skirtingai keičiasi išlaidos aplinkosaugai.

Nuo 2008 iki 2009 m. išlaidos didėja greičiau nei didėja pajamos. 2008 metais biudžeto deficitas didėja, tai galima sieti su prastėjančia šalies ekonomine situacija ir tai kad, tais metais valstybės biudžetas įvykdytas tik 90,7 proc.

Nuo 2011 m. stebimas deficito mažėjimas, ką galima vertinti kaip teigiamą rodiklį bendrai šalies ekonominei būklei.

Pagrindinis Švedijos biudžeto strategijos tikslas yra sumažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad jis būtų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir išlaikyti tvirtą jo mažėjimo tendenciją3

2010 metais ir 2011 metais išlaidos,tenkančios vienam gyventojui, buvo beveik vienodos su pajamomis,tenkančiomis vienam gyventojui.

2012 metais išlaidos peraugo pajamas.

Tiek pajamos, tiek išlaidos Švedijoje yra kur kas didesnės nei Lietuvoje, tačiau svarbiau – ar biudžetas perteklinis ar deficitinis. Šiuo aspektu Švedija lenkia Lietuvą, Švedijos biudžetas geriau subalansuotas ir nepatiria tokio deficto, kuris yra Lietuvoje.

Maža to,jog Švedijos gyventojų skaičius yra daugiau nei 3 kartus didesnis, Lietuvoje gyventojų kasmet mažėja. Tiriamuoju laikotarpiu jų sumažėjo daugiau nei 8,3 proc. Švedijoje priešingai, nuo 2008metų iki 2014 metų gyventojų skaičius išaugo 5 proc.

Aiškiai matyti,kad tiek pajamos, tiek išlaidos tenkančios vienam gyventojui Švedijoje yra bene 10 kartų didesnės nei Lietuvoje. Švedijoje šie skaičiai kasmet augo (išskyrus 2009 metus), Lietuvoje pajamos vienam gyvenojui iki 2010 metų mažėjo, o nuo 2010 metų stebimas augimas.

Lietuvos skolos rodikliai 2012 – 2013 m.

Iš pateiktų duomenų pastebime, kad Lietuvoje skolai augant, kiekvienas lietuvis yra vis daugiau įsiskolinęs valstybei. Labai didelis šuolis per keletą metų įvyko nuo 2009 metų iki 2012 metų. Žinant dabartinę valstybės skolos situaciją, mūsų įsiskolinimas valstybei kiekvienais metais vis didėja.

Iš prieš tai pateiktų dviejų lentelių galime sulyginti tik 2009 metus su 2012 metais, nes duomenų 2008 ir 2013 metų nebuvo pateikta. Matome, kad 2012 metais padidėjo trumpalaikiai įsipareigojimai ir ilgalaikiai įsipareigojimai, tačiau dėl kitų duomenų stokos, Švedijos valstybės skolas sulyginti ir įvardinti priežastis kodėl kito, yra sunku.

Švedija, labiausiai išsivysčiusi Šiaurės šalis. Vyriausybė siekia užtikrinti, kad biudžeto deficito riba nebūtų peržengta.Šalies finansų ministerija, reaguodama į neramumus pasaulinėse rinkose, 2011 metų rugpjūtį nurėžė Švedijos BVP 2012 m. augimo prognozę nuo 3,8% iki 1,3%. 2011 metais Švedijos biudžetas turėjo 0,1% perteklių, o 2012 m. planuojamas subalansuotas biudžetas. Švedijos bankų sektorius skaudžiai nukentėjo per ankstesnes – devintojo dešimtmečio bankų ir 2008–2009 m. finansų – krizes. 2008 m. vyriausybė įsteigė stabilumo fondą, kuriam bankai moka metinį mokestį. 2010 m. pabaigoje fonde buvo 35 mlrd. SEK (13,3 mlrd. Lt).

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (7248 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 137 KB
  • Lietuvos valstybės biudžeto analizė ir pagrindinių rodiklių Lietuvos ir Švedijos biudžetų palyginimas
    10 - 7 balsai (-ų)
Lietuvos valstybės biudžeto analizė ir pagrindinių rodiklių Lietuvos ir Švedijos biudžetų palyginimas. (2015 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-valstybes-biudzeto-analize-ir-pagrindiniu-rodikliu-lietuvos-ir-svedijos-biudzetu-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:21