Lietuvos valstybės biudžeto pajamų kitimo analizė 2000 - 2013 m.


Finansų referatas. Įžanga. Lietuvos respublikos biudžeto sistema. Valstybės biudžeto raida ir principai. Lr valstybės biudžeto pajamų 2000-2013 metų kitimo analizė. LR valstybės biudžeto pajamų kitimas 2000-2004 metais. LR valstybės biudžeto pajamų kitimas 2005-2009 metais. LR valstybės biudžeto pajamų kitimas 2010-2013 metais. LR valstybės biudžeto pajamų kitimas 2000-2013 metais. Lr valstybės ir Latvijos respublikos biudžetų palyginimas. Išvados. Literatūra.


Svarbiausias vaidmuo tvarkant valstybės ūkį bei socialinę raidą tenka valstybės biudžetui. Kiekviena šalis biudžeto dėka tobulina visuomeninės gamybos struktūrą, finansuoja daug valstybės gyventojų socialinio aprūpinimo sričių, turi įtakos mokslo ir technikos pažangos didėjimui šalyje. Galime teigti, kad biudžetas yra vyriausybės politikos priemonė, kuri padeda paskirstyti ribotus valstybės atsargas ekonominiams bei socialiniams interesams tenkinti. Taip pat, biudžetas yra finansinio valdymo priemonė, kuri įpareigoja valstybės tarnautojus atsakyti už išlaidas ir pajamas jų veiklos sferoje. Todėl galime manyti, jog vyriausybės vykdoma politika valstybės biudžeto požiūriu įtakoja šalies piliečių gyvenimo kokybę. Šis teiginys ir paskatino išanalizuoti pastarųjų metų LR valstybės biudžetą.

Šio referato darbo tikslai:

aprašyti ir paaiškinti valstybės biudžeto esmę bei sandarą;

išanalizuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kitimą 2000-2013 m. bei aptarti šio kitimo priežastis;

palyginti Lietuvos ir Latvijos biudžetą, aptarti kitimo panašumus bei skirtumus.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – tai Vyriausybės veiklos priemonė ir planas, kuriame yra svarbi finansinė informacija, skirta ilgalaikiams Vyriausybės planams įgyvendinti. Planuoti valstybės biudžeto pajamas – svarbus uždavinys, nes nuo jo priklauso, kaip efektyviai bus paskirstytos biudžeto lėšos valstybės funkcijoms siekti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, valstybės biudžeto projekto sudarymu rūpinasi Lietuvos Vyriausybė bei biudžeto projektą rengia – Finansų ministerija. Visos valstybės biudžeto pajamos skaidomos į tris stambias grupes: mokestinės pajamos, nemokestinės pajamos ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, kurios LR valstybės biudžeto pajamų dalimi tapo tik 2004 metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Taip pat svarbu žinoti, kad Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai, kurie kartu yra vadinami nacionaliniu biudžetu.

Biudžeto pajamos sudaromos iš mokesčių, mokėjimų, privalomų rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų pajamų. Juos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Didžiausia dalis biudžeto pajamose tenka mokestinėms pajamos, todėl tikslus jų prognozavimas bei įvertimas padeda daug lengviau planuoti visas biudžeto pajamas ir jų veiksmingą paskirstymą. Perdaug padidinta arba sumažinta mokestinių pajamų prognozė gali sudaryti rimtas problemas, vykdant numatytą valstybės funkcijų finansavimą. Biudžeto prognozavimas prasideda, išanalizavus bendrą makroekonomikos aplinką. Tai visų pirma, bendrojo vidaus produkto, infliacijos, darbo jėgos, darbo užmokesčio, nedarbo ir kitų rodiklių įvertinimas. Lietuvos Vyriausybė, išnagrinėjusi valstybės biudžeto projektą, siūlo jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Pirmą kartą biudžeto sąvoka pradėta vartoti Anglijoje. Šis žodis kilo iš prancūziško žodžio bouge arba boulgette, išvertus iš lotynų kalbos Bulga – odinis krepšys. Šis terminas įgavo naują prasmę ir buvo siejamas su finansiniais planais, kuriuose nurodytos planuojamos išlaidos bei mokesčiai. Žodis biudžetas po visą pasaulį paplito XIX a. ir įgavo dabartinę reikšmę bei viešosios teisės ypatybę, kai visos šalies pajamos ir visos išlaidos įtraukiamos į vieną bendrą sąrašą ir kiekviena valdymo šaka tenkinasi tik tokia lėšų suma, kuri tuo sąrašu jai yra leista ir paskirta. Tuo buvo įvykdyta biudžeto konstitucijos svarbiausi principai: biudžeto vieningumas ir jo pilnumas.

Lietuvoje biudžeto sudarymo pėdsakų randama XV a. pabaigoje. 1775 m. buvo sudarytas biudžeto projektas, kuris buvo patvirtintas seimo plenume. Vėliau pradėta naudoti ir išlaidų specifikaciją.

Biudžeto viešumo principas įsako, kad biudžetas būtų viešai skelbiamas ir lengvai prieinamas kiekvienam norinčiam su juo susipažinti.

Biudžeto bendrumo (universalumo) dėsnyje atskleidžiamos visos šalies išlaidas ir pajamas. Biudžeto bendrumo principas reikalauja, kad visi biudžetai būtų sudaryti laikantis tais pačiais metodais.

Biudžeto programinis sudarymas – biudžeto lėšų skyrimas tam tikroms programoms finansuoti. Jį naudojant yra užtikrinamas teisingas pinigų panaudojimas, sustiprėja valstybės finansinių išteklių naudojimo veiksmingumo praktika, blogėja visuomeninių finansų valdymas ir apskaita.

2. LR VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ 2000-2013 METŲ KITIMO ANALIZĖ

Analizuojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą svarbu žinoti, kad jį sudaro šalies pajamos bei išlaidos. LR biudžeto pajamos naudojamos šioms pagrindinėms valstybės funkcijoms finansuoti: ekonominei, socialinei bei kitoms valstybės funkcijoms. Taip pat svarbu atsiminti, jog valstybės biudžetas yra perteklinis ar deficitinis priklauso nuo gaunamų pajamų ir išleidžiamų išlaidų ar vyriausybės vykdomos politikos šalies ekonomikai kontroliuoti. Jei šalies išlaidos didesnės negu pajamos tai biudžetas yra deficitinis, o jei išlaidos mažesnės už gaunamas pajamas – valstybės biudžetas yra perteklinis. Taip pat biudžetas gali būti subalansuotas, taip atsitinka kai pajamos ir išlaidos yra panašios.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (4928 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 194 KB
  • Lietuvos valstybės biudžeto pajamų kitimo analizė 2000 - 2013 m.
    10 - 9 balsai (-ų)
Lietuvos valstybės biudžeto pajamų kitimo analizė 2000 - 2013 m.. (2015 m. Lapkričio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-valstybes-biudzeto-pajamu-kitimo-analize-2000-2013-m.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:41