Lietuvos valstybės ir teisės istorija


Teisės kursinis darbas. Lietuvos valstybės ir teisės istorija. Turinys. Įvadas. Aukščiausioji taryba. Aukščiausios tarybos prezidiumas. Liaudies komisarų taryba. Vietinai valstybinės valdžios organai. Teismas ir prokuratūra. Išvados. Literatūra.


Aukščiausioji Taryba yra aukščiausia institucija LTSR organų hierarchijoje. Tačiau ji nėra suverenios galios organas. Taip pat ji nėra nepriklausomas atstovaujamasis konstitucinis organas, nes AT nariai veikia imperatyviniu mandatu, be to, AT veikia nuolatinėje LKP kontrolėje. Taigi ji yra suvaržyta dviem būdais.

AT yra sudaroma rinkimų būdu. Ji renkama ketveriems metams pagal normą: vienas atstovas nuo 15 000 gyventojų (Konstitucijos 21 str.). Balsavimas yra visuotinis, tačiau rinkiminės iniciatyvos teise faktiškai disponuoja komunistų partija. Tuo būdu rinkiminė iniciatyva yra LKP rankose, o rinkimų sankcija - rinkikų rankose. Rinkimų sistema - mažoritarinė, t.y. kai lemia dauguma ir renkama po vieną atstovą nuo rinkimų apygardos (valstybės teritorija suskirstoma į tiek rinkimų apygardų, kiek turi būti išrinkta atstovų).

AT vykdo LTSR organų teises tiek, kiek jos neįeina į AT atskaitingų organų kompetenciją, t.y. į LTSR AT Prezidiumo, LTSR LKT ir LTSR Liaudies Komisariatų. Nepaisant to, kad AT priskirta bendra kompetencija, Konstitucija tiesiogiai sutvarko kai kurias AT funkcijas.

Visų pirma AT yra vienintelis LTSR įstatymų leidimo ir keitimo organas. Įstatymui priimti užtenka paprastos balsų daugumos. Konstituciją keičia taipogi tik AT savo nutarimu. Šiuo atveju priėmimui reikia kvalifikuotos daugumos - ne mažiau 2/3 visų atstovų balsų (Konstitucijos 119 str.). Taigi galima teigti, kad įstatymas subordinuotas konstitucijai, nes konstitucijai pakeisti reikia kvalifikuotos balsų daugumos, o įstatymui išleisti ar pakeisti - paprastos. Žinoma, reikia atsižvelgti, kad tuo metu skirtumas tarp kvalifikuotos ar kitos daugumos reikšmės praktiškai neturėjo, nes AT nutarimai buvo priimami vienbalsiai. Tą sąlygojo jau minėti AT suvaržymai - imperatyvinis mandatas ir LKP vaidmuo. Komunistų partija įtakojo visą AT veiklą: parengdavo AT sąstatą, vadovavo AT, iš anksto paruošdavo AT darbus. Todėl opozicija AT, kuri balsuotų kitaip, galėjo kilti tik atsiradus prieštaravimams pačioje LKP, tačiau LKP visad išlikdavo vieninga. Be to, nors AT suteikta monopolinė teisė leisti įstatymus ir keisti konstituciją, tačiau ši nuostata didelės reikšmės neturi ir nėra tiksliai išlaikoma. Pvz., mokesčio už mokslą įvedimas, 8 val. darbo dienos įvedimas buvo padaryti AT Prezidiumo įsakais, kurie nesiderino su atitinkamais Konstitucijos straipsniais. Bet kadangi visą procesą įtakojo viena partija, tai nebuvo svarbu, ar nutarimą paskelbs AT ar AT Prezidiumas.

Antra AT funkcija yra valstybinės valdžios darbo priežiūra. Tuo tikslu renkamos tardymo ir revizijos komisijos. Visos įstaigos ir tarnybiniai asmenys turi įvykdyti jų reikalavimus, taip pat privalo teikti reikiamą medžiagą ir dokumentus. Be komisijų Konstitucija numato paklausimus. Interpeliacijų, kitų drausminančių priemonių Konstitucija nemini, nes šioje organų konstrukcijoje visi organai yra hierarchizuoti. Tad įmanomas tik LTSR AT atstovo kreipimasis su paklausimu į LTSR LKT ar liaudies komisarą. Ne vėliau kaip per 3 d. jis privalo duoti atsakymą žodžiu ar raštu Aukščiausioje Taryboje.

AT suformuoja LKT - LTSR Vyriausybę, taip pat skiria ir atleidžia atskirus LKT narius, renka LTSR AT Prezidiumą. Reikėtų skirti AT darbo Prezidiumą ir AT Prezidiumą. Pirmąjį sudaro pirmininkas ir du jo pavaduotojai, renkami AT. Pirmininkas vadovauja AT posėdžiams ir prižiūri jos vidaus tvarką. AT Prezidiumas iš esmės yra kolegialinis prezidentas ir yra įtrauktas į valdžios hierarchinę sistemą. Jo sudėtis yra didesnė: AT Prezidiumo pirmininkas, du jo pavaduotojai, Prezidiumo sekretorius ir 11 AT Prezidiumo narių (Konstitucijos 29 str.). AT Prezidiumas atskaitingas AT.

Konstitucijoje nustatyta, kad AT atstovų mandatai yra tikrinami mandatų komisijos, kurią renka AT. Bet mandatų komisijos teikimu AT pati sprendžia, pripažinti įgaliojimus ar atskirų atstovų rinkimus paskelbti negaliojančiais. Taigi teisė atimti iš atstovo mandatą priklauso ir AT, kuri čia yra aukščiausias mandatų teismas. AT atstovas turi imunitetą - jis negali būti patrauktas teismo atsakomybėn ar areštuotas be AT sutikimo, o tuo laikotarpiu, kai nėra AT sesijos,- be AT Prezidiumo sutikimo.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2010 m.
  • 22 puslapiai (6375 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Lietuvos valstybės ir teisės istorija
    8 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos valstybės ir teisės istorija. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-valstybes-ir-teises-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:43