Lietuvos valstybės skola


Valstybes skola kursinis. Laietuvos valstybes skola kursinis. Lietuvos valstybes skola referatas. Lietuvos valstybės skolinimosi tikslai. Lietuvos valstybės skolinimosi politika. Valstybes skolos pasekmes. Valstybes skolos politika. Valstybes skola kursinis darbas. Valstybes skolos prognozes. Tarpukario lietuvos skolinimosi politika.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Valstybės skolos samprata ir tikslai. Lietuvos valstybės skola ir jos struktūra. Valstybės skolos priežastys. Lietuvos valstybės skolinimasis. Valstybės skolinimasis pinigų ir kapitalo rinkose. Valstybės skolininmas iš tarptautinių finansinių institucijų. Valstybės garantijų teikimas. Valstybės skolinimosi politika. Valstybės skolos pasekmės. Valstybės skolos prognozės. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra ir šaltiniai.


Lietuvos respublikos finansų ministerija kiekvienais metais išleidžia leidinį apie valstybės skolą. Šiame leidinyje yra apžvelgiami valstybės skolos pokyčiai per 2002 metus, pateikiami statistiniaimakroekonominė situacija Lietuvoje 2002 metais, išlaikydama kelerių metų tendencijas, ženkliai gerėjo. Tarptautinė valiutos fondo direktorių valdyba, įvertinusi 2002 metų Lietuvos makroekonominius rodiklius ir šalies ekonomikos tendencijas, pripažįsta šalį per metus padarius įspūdingą pažangą bei prognozuoja stabilų augimą 2003 metais.

Bvp augimas, pagrįstas eksportu bei šoktelėjusia vidaus paklausa, pranoko net pačius optimistiškiausius lūkesčius. Bvp 2002 m. Sudarė 50 678,6 mln. Litų. Bvp pokytis per metus siekė 6,7 procento. Vienam šalies gyventojui per metus sukurta bvp už 14 609 litų. Bvp defliatorius buvo lygus nuliui, taigi ir realus, ir nominalus bvp augimas sutapo.

ūkio augimą skatino spartus eksportas, atsigaunanti vidaus paklausa, darbo našumo (apdirbamoji pramonė, elektros, vandens ir dujų tiekimo, statybos) ir dirbto laiko didėjimas (mažmeninė ir didmeninė prekyba, transporto ir sandėliavimo veiklos).

Statistikos departamento prie lr vyriausybės duomenimis, 2002 metais prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis 2000 m. Kainomis išaugo 19,4 proc. , o importas – 16,1 procento. Investicinių prekių importo ir statybos apimčių didėjimas lėmė spartų bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimą.

2002 m. Daugiausia prekių eksportuota į es valstybes – 48,4 procento bendro Lietuvos eksporto (eksportas į nvs sudarė 19,2 proc. O, eksportas į es ir nvs valstybes padidėjo atitinkamai 12 proc. Ir 7,7 proc. ). Didžiausios įtakos 2002 m. Eksporto rezultatams turėjo sumažėjęs mineralinių produktų bei sparčiai augantis transporto priemonių eksportas (suremontuotų laivų eksportas į es). Importuota prekių taip pat daugiausia iš es valstybių – 45 procentai bendro Lietuvos importo (importas iš nvs sudarė 26,2 proc. ), importas iš es valstybių padidėjo 13,6 procento, o iš nvs sumažėjo 0,9 procento. Metinius importo rezultatus lėmė sparčiai augantis (45,9 proc. ) investicinių prekių importas.

2002 m. Oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (1,61 mlrd. Litų). Lietuvos tarptautinės oficialiosios atsargos per 2002 metus padidėjo 20 proc. Ir Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. Gruodžio mėnesį buvo 8012,7 mln. Litų. Išankstiniais duomenimis, einamosios sąskaitos deficitas 2002 metais siekė 2,4 mlrd. Litų. Palyginti su 2001 m. , jis padidėjo 118,4 mln. Litų, tačiau kaip ir 2001 m.

Lietuvos valstybės skola. (2010 m. Gruodžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-valstybes-skola.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:12