Lietuvos valstybės teisės istorija


Pamedes teisyno baudziamoji teise ir procesas. Valstybės ir teisės istorija. Referatas baudziamoji teise,saltiniai,bruozai. Teisės šaltinių bruožai iki xiv a. vidurio. Gedimino diplomatijos dokumentai kaip teisės šaltiniai. Lietuvos valstybinio perversmo priežastis.

Teisės konspektas. Kurso dalykas ir jo studijavimo metodai. Lietuvos istorijos periodizacija. Valstybingumo raidos etapai. Lietuvos iškilimas, mindaugo centralizuota valstybė, krikštas, karalystė ir tolesnė raida. Pamedės teisyno baudžiamoji teisė ir procesas. Teisė iki xiv a. Pabaigos. Gedimino diplomatijos dokumentai kaip teisė šaltinis. Ldk perėjimas į luominę monarchiją (xiv – xvi a). Visuomeninės santvarkos bruožai (xiv – xvi a. Vidurys). Miestiečių teisinė padėtis (xiv – xvi a. Vidurys). Valstybinės santvarkos bruožai xiv – xvi a. Ponų taryba iki xvi a. Seimas iki xvi a. Vidurio. Eisės šaltiniai ir jų bruožai. Bendravalstybinės (žemės) privelegijos. Sritinės ir tautinų mažumų privelegijos. Kazimiero teisyno baudžiamoji teisė ir procesas. Santuokos teisė pagal i lieutvos statutą. Visuomeninė santvarka luominėje monarchijoje xvi – xviii a. Vokietijos okupacinis rėžimas lietuvoje. Valstybinio perversmo pagrindinės priežastys. Konstitucijos bruožai. Lietuvos seimai ir jų veikos charakteristika. Lietuvos tarptautinis priražinimas ir konstitucinė raida.


Mindaugo valdymą daugiausiai tyrinėjo lenkai ir vokiečiai, mažiau rusai, iš lietuvių apie jį rašė ir apgynė disertaciją kunigas Stakauskas, Totoraitis, Juška, Steponaitis. Nors apie Mindaugą yra daug studijų, tačiau išlikę esami šaltiniai neleidžia atskleisti daug svarbių klausimų. Šaltiniais yra tokie dokumentai: Mindaugo dovanojimo raštai Livonijos ordinui, popiežiaus Inocento IV diplomatiniai dokumentai, eiliuotoji Livonijos Kronika ir slaviškasis Ipatijaus metraštis. Pastarieji du – tai priešiški duomenys apie Mindaugą. Šiai dienai yra neišspręstos 6 Mindaugo valdymo problemos: 1) ar iš tikrųjų Mindaugas buvo Lietuvos vienytojas? Istorikas Latkovskis laikosi nuomonės, kad Lietuva susiformavo prieš Mindaugą. Kitas istorikas Lovmenskis teigė, kad Lietuvos valstybę Mindaugas sukūrė tik XIII a. viduryje, 2) neaiški Mindaugo geneologija, 3) kur buvo Mindaugo sostinė, 4) neaišku, ar Mindaugo donaciniai dokumentai nėra klastotė, 5) neaišku, ar Mindaugas iki savo gyvenimo pabaigos išliko krikščionis. Istorikas Stakauskas sako, kad popiežius Klemensas IV po 4 metų po Mindaugo mirties kalbėjo apie jo šviesų atminimą. Tvirtinama, jeigu Mindaugas būtų buvęs pagonis, popiežius nebūtų taip apie jį atsiliepęs, 6) Mindaugo vertinimas. Iš dabartinių vertintojų E. Gudavičius išleido 1998 m. monografiją. Pačią Lietuvos valstybės pradžią tiksliai nustatyti yra sunku. Vieni mano, kad ji galėjo būti laimėjus Saulės mūšį ir nuo tada Mindaugas pasirodęs kaip suvienytos Lietuvos valdovas. Mindaugas jau žinomas 1219 m., kai dalyvavo sudarant sutartis su Volynės kunigaikštyste. Neaišku, ar jis savo vyriausiąją valdžią gavo iš tėvo, ar pats tapo savo sugebėjimų išdavoje valstybės valdovu. Jam gudrumu, klasta, jėga pavyko pašalinti, paklusti smulkesnius kunigaikščius.

Lietuvos veržimasis į rytus buvo prasidėjęs dar prieš Mindaugą, ir kartu keliasdešimt metų prieš totorių įsiveržimą į Rusiją. Beveik tuo metu, kai Lietuvoje formavosi Mindauginė valstybė, gimė jai pats pavojingiausias priešas. Prie Dauguvos ir Vyslos krantų buvo įkurdintos karinės vokiečių kryžiuočių organizacijos. Jos susijungė ir tapo galinga ordino valstybe, labiausiai įtakojusia Lietuvos politiką. Prei Dauguvos kūrėsi Kalavijuočių ordinas. 1201 m. įsikūrė Ryga ir ją padarė vyskupo sostine. Kalavijuočiai ant savo balto apsiausto žymėjo raudoną kryžių ir išsiuvinėtą kalaviją. Kalavijuočiai sėkmingai užėmė lybių, latgalių žemes. Daug sunkiau jiems sekėsi įkelti koją į žiemgalių ir kuršių plotus, nes jiems paramą suteikė lietuviai. Lietuvių karo žygiai 1200 – 1236 m. iš 42 23 buvo nukreipti prieš kalavijuočius ir tik 15 prieš rytų slavus. Su ordinu lietuviai žinojo tik karo santykius.

Kryžiuočiai pirmąją bazę sukūrė Torno mieste 1232 m. ir nuo to laiko perėjo į puolimus preiš Kuršą, Lietuvą ir Žemgalą. Popiežius Grigalijus IX 1236 m. vasario 19 d. leido Vokietijai paskelbti pirmąjį kryžiaus karą prieš Lietuvą. Jie pirmąjį žygį surengė 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje pralaimėjo. Po šio mūšio kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai apsijungė. Žemaitija atsirado tarp dviejų ugnių. Ir tik po 200 metų buvo sudaryta Melno taika tarp Lietuvos ir vokiečių ordino.

Apsijungus šiems dviems ordinams Mindaugo valstybė pateko į didelį pavojų. Tačiau Mindaugas įveikė dideles politines kliūtis ir 1251 m. priima krikštą. Įkuriama Lietuvos vyskupija, Mindaugas tampa Romos bažnyčios sūnumi. Popiežius Mindaugui suteikė karaliaus vainiką, tačiau savų tikslų siekė Livonijos ordinas, kuris trukdė jam tapti savarankišku. Už tai, kad Livonijos ordinas sutiko karūnuoti Mindaugą, jis užrašė Žemaitiją Livonijo vyskupui. Krikštas ir žemių užrašymas apsaugojo Lietuvą nuo netikėtų Livonijos išpuolių. Tuo naudodamasis Mindaugas pradėjo puldinėti Lenkiją (8 žygiai į Lenkiją, 20 į rusų žemes). Šie žygiai į rytus sulaikė tolesnį totorių veržimasį į Europą ir apsaugojo čingischano ordos slinkimąsį į Vakarus. Tačiau krikštas sukėlė sritinių pagonių kunigaikščių nepasitenkinimą. 1263 m. Daumantas ir Treniota įvykdė sąmokslą ir nužudė Mindaugą su sūnumis, kad nebūtų paveldėtojų.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 25 puslapiai (19343 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 79 KB
  • Lietuvos valstybės teisės istorija
    8 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos valstybės teisės istorija. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-valstybes-teises-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 19:54