Lietuvos viešojo valdymo reforma


Viešojo administravimo referatas. Įvadas. Viešojo valdymo reformos tendencijos. Viešojo valdymo reformos samprata ir esmė Viešojo valdymo reformos priežastys. Reformos modelis. Naujoji viešoji vadyba. Naujosios viešosios vadybos funkcinė pusė. NVV doktrina.


Problema. Kokia yra NVV svarba Lietuvai, jos tobulinimas, išsikeltų lūkesčių įgyvendinimas? Ar reikia Lietuvai šios valdymo reformos?

Darbo objektas – viešojo valdymo reformos Lietuvoje.

Tikslas: pagrįsti ar Lietuvai reikia, o gal nereikia viešojo valdymo reformos.

XX-XXI amžių sandūroje naujosios viešosios vadybos (NVV) kaip modernizavimo ideologija neišvengiamai paveikė ir šių dienų reformas. Galimybė verslo patikrintus metodus pritaikyti viešajame sektoriuje suviliojo ne vieną šalį. Apskritai viešojo sektoriaus modernizavimo idėjoms dažniausiai būdingos antibiurokratiškos (antivėberinės) nuostatos, o siekiant efektyvumo iškilo būtinybė jį reformuoti. Tad nenuostabu, kad XX a. pirmoje pusėje viešojo valdymo reformos tapo pagrindiniu viešojo administravimo studijų objektu. Šios reformos pasižymėjo didesne reformų modelių įvairove.

Viešojo administravimo literatūroje žodis reforma esti tik vienas iš daugelio alternatyvių terminų žyminčių viešojo administravimo sistemos pokyčius. Termino reforma leksinė reikšmė, kaip pastebi Ch. Pollitt, G. Bouckaert, N. Brusson, B. G. Peters, reiškia ne bet kokį, bet gerą pokytį, sąmoningą judėjimą į manomai geresnę padėtį.

Vis tik žodis reforma, lyginant su alternatyviais viešojo administravimo pokyčius pristatančiais terminais, esti ganėtinai nuosaikus. Alternatyvūs viešojo administravimo pokyčius pristatantys terminai, kaip antai transformacija, perkūrimas, modernizacija ar tobulinimas, turi ne tik teigiamą konotaciją, bet ir pasižymi kur kas ryškesniu emociniu bei ekspresiniu atspalviu. Tai leidžia manyti, kad viešojo valdymo reforma nėra tik retorikos priemonė ar dekriptyvinis instrumentas aprašantis viešojo administravimo sistemą ir jos pokyčius. Viešojo valdymo reforma veikiau žymi realius šalies viešojo administravimo sistemos pokyčius, kurių negalima palikti savieigai, t.y. jiems būtinas vadovavimas.

Instituciniai suvaržymai – institucinės savybės, įtvirtintos jau nusistovėjusių viešojo valdymo tradicijų, kurios lemia reformų būdus, formas ir institucijų vystymąsi. Jie reformai gali sudaryti arba galimybes, arba barjerus. Įstatymai reformų efektyvumui skirtingose šalyse turi skirtingą poveikį – vienose šalyse reformas būtina įteisinti, kitose – ne.

Pagrindinės reformą formuojančios jėgos yra keturios – socio-ekonominės jėgos, politinė, administracinė sistemos ir elito sprendimų priėmimo procesas. Šių konstruktų tarpusavio sąveika sudaro sąlygas valdymo pokyčiams. Elito išskyrimas nėra atsitiktinis. Būtent šiuo dariniu remiasi visas modelis – viešojo valdymo reformą formuoja politikai ir vyresnieji valstybės tarnautojai, todėl reforma vykdoma „iš viršaus į apačią“.

Administracinė sistema. Bet kokį valdymo pokytį reikia suderinti su šalies konstitucija, tarptautinių organizacijų reikalavimais, pvz. Europos Sąjunga. Nėra lengva ir nustatyti, kuo pakeisti netinkamą administravimo tvarką ir struktūrą. Be to, bet kokie pokyčiai reikalauja investicijų. Svarbu įvertinti pokyčių kainą dar pradinėje – reformos rengimo – stadijoje, kas yra sunkiai įvertinama. Administracines sistemas dėl ilgą laiką nusistovėjusios struktūros, personalo kultūros ir disciplinos dažnai būna sunku pakeisti kitaip nei palaipsniui. Itin svarbus politinis klausimas – santykiai tarp įvairių valdžios lygių, siekiant užtikrinti visos šalies administracinės sistemos suderinamumą, bendrą jos balansą.

Lietuvos viešojo valdymo reforma. (2015 m. Birželio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-viesojo-valdymo-reforma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:04