Lietuvos vietovės, įrašytos į UNESCO pasaulio paveldą


Lietuvių referatas. Darbo tikslai ir uždaviniai. Įvadas. Kuršių nerija. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. Vilniaus senamiestis. Trakų istorinis nacionalinis parkas. Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Kernavės archeologinė vietovė. Išvados. Literatūra.


Dar XV a. visa Kuršių nerija buvo apsigobusi žalia miško skraiste. Augo didingi mišrūs miškai – ąžuolai, eglės, pušys. Tačiau žmonės pradėjo intensyviai kirsti miškus. Miškai ypač nukentėjo Septynerių metų karo (1756 – 1763 m.) metu. Sunaikinti miškai išlaisvino sukauptas smėlio mases. Papildoma smėlį vakarų vėjai atnešė nuo jūros paplūdimio, – vėjo genamas smėlis judėjo skersai pusiasalio, Kuršių marių link. Slinkdamos didžiulės kopos palaidojo ne vieną pamario žvejų kaimą. Prireikė kelių kartų kruopštaus triūso, kol žmonės sugebėjo pažaboti smėlio stichiją ir sukurti kraštovaizdį, kuriuo dabar džiaugiamės Kuršių nerijos pusiasalyje.

Kopas apželdinti pirmiausia pradėta Danijoje, Olandijoje. Tačiau Kuršių nerijoje atliekami pajūrio kopų tvirtinimo ir apželdinimo darbai yra unikalūs pasaulio mastu. Kuršių nerijoje kopų apželdinimas pradėtas prieš porą šimtmečių ir šis procesas nenutrūkęs iki šiol. Žmonės suformavo pajūrio apsauginį kopagūbrį, sodindami miškus sustabdė slenkantį smėlį. Kuršių nerija jau daugeliui kartų yra darnaus žmogaus ir gamtos sambūvio pavyzdys. Tai unikalus žmogaus ir smėlio pusiasalio santykis. Žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie gamtos jos nepažeidžiant.

Jeigu praeityje žmonių gyvenimui Kuršių nerijoje pavojų kėlė smėlio perteklius, tai artimoje ateityje problemą gali sukelti jo trūkumas. Sembos pusiasalyje, Kaliningrado srityje, norint išvengti jūros kranto erozijos, vykdomi pakrantės tvirtinimo darbai. Šioje pakrantėje Baltijos bangų išplautą gruntą vyraujančios jūros srovės nešdavo Kuršių nerijos link ir smėliu maitindavo nerijos paplūdimius. Gamtoje viskas susieta. Negaudamos nešmenų įprastoje vietoje, jūros bangos, ypač po didelių audrų, intensyviau ardo pačios nerijos krantus. Stebimas laipsniškas paplūdimių siaurėjimas. Aktyviausiai plaunamoje kranto atkarpoje ties Šarkuva (Lesnoje) nerijos krantas yra sutvirtintas dirbtinėmis priemonėmis. Tad netolimoje ateityje ir likusioje nerijos pakrantėje gali tekti imtis krantų tvirtinimo.

Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta dėl atitikimo (v) kriterijui: kaip ryškus tradicinės žmogaus gyvenamosios aplinkos ar teritorijos panaudojimo pavyzdys, reprezentuojantis tam tikrą kultūrą (kultūras), ypač kai ši aplinka tampa pažeidžiama dėl negrįžtamų pokyčių. Kuršių nerijos įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą nominacinėje byloje yra akcentuojama, kad Kuršių nerijos kraštovaizdis susiformavo ne tik dėl natūralių gamtos procesų, tačiau ir dėl bendros žmogaus ir gamtos veiklos. Kuršių nerijoje yra išlikęs ilgus šimtmečius gyvavęs ir jau nebeegzistuojantis etnografinis Kuršių paveldas, o ankstyvasis žvejų kaimelių kraštovaizdis gali būti randamas po smėlio kopomis. Pasaulinės reikšmės kultūros paveldu yra pripažįstamos žvejų gyvenvietės, kuriose žmogaus ir gamtos veikla turi neįkainojamos etnokultūrinės, istorinės ir estetinės reikšmės; architektūros darbai, turintys unikalių istorinių, meninių bei mokslinių verčių bei smėlio užpustytų gyvenviečių archeologinės vietovės.

Kuršių nerijos įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą reiškia ir pripažinimą, kad Kurši nerija tinkamai saugoma ir tvarkoma, ir šalių įsipareigojimą puoselėti šią trapią vandens ir vėjo sukurtą bei žmogaus veiklos performuotą siaurą smėlio juostą. Atitinkamos Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos įstaigos ir organizacijos privalo tinkamai saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Kuršių nerijos gamtą. Lietuvoje Kuršių nerija rūpinasi LR aplinkos bei LR kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Neringos savivaldybė.

Kuršių nerija – tai dviejų valstybių – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos saugoma teritorija (nacionalinis parkas). Mes privalome išsaugoti šį žemės lopinėlį, šią unikalią, svarbią ir reikšmingą vertybę Baltijos jūros šalių regionui ir visam pasauliui.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • 22 puslapiai (5306 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 3898 KB
  • Lietuvos vietovės, įrašytos į UNESCO pasaulio paveldą
    10 - 4 balsai (-ų)
Lietuvos vietovės, įrašytos į UNESCO pasaulio paveldą. (2015 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-vietoves-irasytos-i-unesco-pasaulio-pavelda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:05