Lietuvos žemės ūkio būklė


Dabartinė lietuvos žemės ūkio būklė. Zemes ukio aprasymas speros. Piktzoles klasifikacija biologine. Dabartine lietuvos žemės ūkio reformą. Zemes ukis lietuvoje referatas. Zieminiai kvieciai referatas. Lietuvos zemes ukio vystymasis. Žemės ūkio bendrovių dabartinė ekonominė padėtis ir perspektyvos.. Dabartinė lietuvos žemės ūkio būklė bei vystymosi perspektyvos. Dabartinis lietuvos ukis.

Žemės ūkio referatas. Dabartinė lietuvos žemės ūkio būklė bei vystymosi perspektyvos. Socialinė, ekonominė ir ekologinė augalijos reikšmė. Dirvožemio humuso susidarymo sąlygos, humuso kiekis įvairaus tipo dirvožemiuose. Paviršinis dirvos dirbimas – ražienų skutimas - tikslai ir priemonės. Piktžolių agronominė-biologinė klasifikacija ir jos reikšmė. Tarpiniai žemės ūkio augalai, jų agrotechnika. Organinių trąšų kaupimas. Sojos, jų reikšmė ir biologinės savybės. Aprašykite žemės ūkio augalų technologiją pasirinktinai: žieminių kviečių, žieminių rugių, žieminių rapsų, vasarinių miežių, avižų, vasarinių rapsų, bulvių, runkelių ir linų. Aprašyti pagal planą: tinkami dirvožemiai, geriausi priešsėliai, žemės dirbimas, tręšimas, sėjos laikas ir sėklos normos, pasėlių priežiūra, derliaus ėmimo laikas, produkcijos naudojimas.


Dabartiniu metu žinoma apie 500 000 augalų rūšių - iš jų – apie 250 000 aukštesnieji, tik apie 5000 jų detaliai ištirti, o apie 2500 sukultūrinti.

Žmonijos aprūpinimą augalininkystės produkcija nulemia tik apie 30 augalų rūšių.

Pagal pasaulyje gaunamos ir panaudojamos augalų produkcijos kiekį galima surašyti tokia eilės tvarka:

Tarpiniai augalai. Šiais augalais neužimamas atskiras sėjomainos laukas, bet jie auginami prieš pagrindinės kultūros sėją arba jos derlių nuėmus. Tarpiniais augalais gali būti žieminiai rugiai, kurie pasėjami rudenį, o derlius imamas anksti pavasarį ir po to sėjama pagal sėjomainos rotaciją priklausantys augalai. Po pagrindinių augalų derliaus nuėmimo kaip tarpiniai augalai dar gali būti žieminiai ar vasariniai rapsai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, kurie dažniausiai užariami žaliajai trąšai.

Aviža – (Avena)- miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis. Žemės ūkyje labiausiai paplitusios bizantiškoji - (Avena byzantina) ir sėjamoji - (Avena sativa) aviža.

Lengvesnės granuliometrinės sudėties, drėgnesnės, mažiau derlingos bei sukultūrintos dirvos. Pakenčia rūgštesnes dirvas.

Tinkamiausi priešsėliai – žieminiai ir vasariniai rapsai, cukriniai runkeliai, žirniai, kukurūzai, bulvės taip pat kviečiai ir miežiai

Sėjant po techninių augalų rekomenduojamas gilusis rudeninis arimas (jei dirva išvažinėta), prieš arimą rekomenduojama išpurkšti 3,0 l ha-1 biologinio preparato Amalgerol arba 0,3 kg ha-1 Penergetic K. Jei runkeliai kasami vėlai, o ūkyje taikoma bearimė žemės dirbimo technologija, rekomenduojama žemės dirbimo darbus atlikti pavasarį, prieš tai išpurškiant biologinius preparatus Amalgerol arba Penergetic K. Po bulvių rekomenduojamas seklus arimas arba bearimė technologija. Po javų – ražiena apipurškiama vienu iš preparatų (Amalgerol, Penergetic K) ražienų skutimas, sudygus pabiroms ir piktžolėms rekomenduojama apipurkšti neatrankinio veikimo herbicidais ir po dviejų savaičių sekliai suarti arba taikyti bearimę technologiją. Pavasarį, dirvoms subrendus, purenamas paviršius, išberiamos trąšos, purenama sėklų įterpimo gyliu ir sėjama. Jei sėjamoji kombinuota ir su lokaliniu trąšų įterpimu, o dirva tinkamai išlyginta, sėjama be išankstinio dirvos paruošimo.

PK trąšas avižoms galima išberti tiek rudenį, tiek pavasarį. Rekomenduojama trąšų norma rudenį P 60-90, K 60-90; pavasarį prieš sėją N60.

Sėklų norma priklauso nuo sėjos laiko, dirvos paruošimo, produkcijos paskirties. Rekomenduojama avižų sėklų norma - 6,0–6,5 mln. ha-1 daigių sėklų.

Atsižvelgiant į aplinkos sąlygas po sėjos rekomenduojama voluoti, ypač jeigu sausa. Jei pirmiau dygsta piktžolės, – akėjimas iki sudygimo, vėliau – 2–4 lapelių tarpsniu. Herbicidai ar fungicidai dėl ekonominių faktorių naudojami išskirtiniais atvejais.

Nuo sėjos iki sunokimo praeina 100-150 dienų. Derlius imamas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

grūdai naudojami ir maistui – gaminami dribsniai, kruopos, sausainiai ar kiti produktai, o dalis ruošiama ir dietinei mitybai;

nemaža dalis avižų auginama žaliajam pašarui mišiniuose su ankštiniais (pupiniais) augalais.

Lietuvos žemės ūkio būklė. (2012 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-zemes-ukio-bukle.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:22