Ligų rizikos veiksniai


Medicinos referatas. Ligų rizikos veiksniai. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Vėžio rizikos veiksniai. Rūkymas ir sveikata. Alkoholis ir sveikata. Narkomanija ir sveikata. Mityba ir sveikata.


Išeminė širdies liga yra paplitusi daugelyje pasaulio šalių, o gyventojų mirtingumas nuo jos esti gana didelis. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 1970 m. nuo šių ligų 100 tūkst. šalies gyventojų mirė 414, 1980 m.— 565,2, 1990 m.— 615,7, o 1993 m.— 671,5 žmonių. Tai rodo, kad gyventojų mirtingumas nuo kraujo apytakos sistemos ligų nuolat didėja. Iš 1993 m. mirusių žmonių 54,3 proc. sirgo būtent širdies ir kraujagyslių ligomis, o 1994 m.— 52 proc. žmonių.

Svarbiausi rizikos veiksniai, didinantys sergamumą širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, yra padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir viršsvoris.

S. Domarkienės ir J. Klumbienės duomenimis, minėtų veiksnių paplitimas kaimo ir miesto populiacijose yra gana didelis. Nustatyta, kad arterinę hipertenziją (AH), t. y. kai sistolinis kraujospūdis siekia 160 mm Hg ir daugiau arba diastolinis — 95 mm Hg ir daugiau, turi 39 proc. kaimo ir 2,9 proc. miesto gyventojų. Beje, dauguma kaimo gyventojų nežinojo, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Tačiau iš tų, kurie žinojo, net 35 proc. nesigydė. Tik 10 proc. moterų ir 2,4 proc. vyrų gydėsi veiksmingai. Ne geresnė padėtis ir tarp miesto gyventojų: pusė ligonių nežinojo, kad turi padidėjusį kraujospūdį, iš jų gydėsi tik trečdalis, o veiksmingai buvo gydyti vos 3,5 proc. ligonių.

Nustatyta, jog apie 50 proc. kaimo ir 40 proc. miesto gyventojų turėjo viršsvorį, t. y. kūno svorio indeksas buvo didesnis arba lygus 29 kg/m2. Daugiau kaip 50 proc. kaimo ir miesto moterų ir apie 30 proc. vyrų turėjo viršsvorį. Apie 40 proc. kaimo ir 37 proc. miesto vyrų nuolat rūko. Beje, tik 3 proc. kaimo ir 3,8 proc. miesto moterų nurodė, kad vartoja cigaretes.

Autorės, vertindamos sveikatą pagal minėtų rizikos veiksnių dažnį, nustatė, kad abiejose populiacijose moterys buvo sveikesnės už vyrus. Rizikos veiksnių neturėjo tik apie 34 proc. moterų ir 26 proc. vyrų.

Palyginti su kitomis šalimis, iš rizikos veiksnių lietuviams būdingesnis viršsvoris, kurio kriterijus yra didesnis kaip 25 kg/m2 kūno masės indeksas (KMI).

M. Stukonio ir bendr. duomenimis, Lietuvoje daugiau negu pusė vėžio atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais ir jų sąlygojami. Itin didelę reikšmę turi su gyvensena susiję veiksniai: žalingi įpročiai, neracionali mityba. Lietuvoje palyginti daug žmonių serga plaučių, skrandžio, storosios žarnos, krūties bei odos vėžiu.

Plaučių vėžio paplitimas labiausiai susijęs su tabako, ypač prastos kokybės (daug dervų ir nikotino) cigarečių, rūkymu. Įrodyta, kad tie, kurie daugiau ir ilgiau rūko, dažniau suserga šia liga. Pastaraisiais metais padaugėjus rūkančių moterų, tarp jų padaugėjo ir sergančiųjų plaučių vėžiu.

Gerklų, trachėjos ir bronchų vėžį sukelia ne tik rūkymas, bet ir darbas su chromo, nikelio junginiais, anglies derva, arsenu, vinilchloridu ir kitomis kancerogeninėmis medžiagomis.

Yra duomenų, bylojančių apie tai, kad skrandžio vėžys yra susijęs su žmonių neracionalia mityba. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, miestuose gyvenančios moterys skrandžio vėžiu serga daugiau kaip 2 kartus rečiau negu vyrai. Vartojantys daug daržovių, vaisių ir pieno žmonės skrandžio vėžiu serga rečiau.

Storosios žarnos vėžiu daugiau serga žmonės, valgantys daug kaloringo ir riebaus, ypač gyvūninės kilmės, mažai skaidulinių (balastinių) medžiagų turinčio maisto, o naujausiais duomenimis — ir geriantys daug alaus. Fizinis aktyvumas, dažnesnis augalinių riebalų vartojimas ir atsisakymas alaus (ypač naminio) sumažina ligos tikimybę.

Lietuvos moterims dažniausiai pasitaiko krūties vėžys. Kasmet juo suserga vis daugiau moterų. Didesnė rizika susirgti krūties vėžiu yra netekėjusioms, taip pat ištekėjusioms, bet neturinčioms vaikų moterims. Taip pat didesnė tikimybė susirgti šia liga esti toms, kurių artimieji (motina, seserys) yra sirgę krūties vėžiu. Šią riziką gali padidinti ir nutukimas, jonizuojanti radiacija ir kt. Moterys, kurios gimdo iki 26 metų amžiaus, krūties vėžiu serga rečiau.

Odos vėžys yra viena iš dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių jo formų. Jo atsiradimą skatina nesaikingas kaitinimasis saulėje, dažniau juo serga dirbantieji su dervomis, mineraliniais tirpalais, jonizuojančiais spinduliais, arsenu ir kt.

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (5735 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Ligų rizikos veiksniai
    10 - 9 balsai (-ų)
Ligų rizikos veiksniai. (2015 m. Spalio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/ligu-rizikos-veiksniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:33