Limfodrenažinio masažo efektyvumas celiulito paveiktai odai


Kosmetologijos kursinis darbas. Sąvokų žodynėlis. Įvadas. Limfinės sistemos svarba organizmui. Limfinės sistemos sutrikimas. Limfodrenažinis masažas. Celiulito samprata ir jo atsiradimo priežastys. Celiulito sampratos traktuote. Celiulito atsiradimo priežastys. Celiulito vystymosi stadijos, jų sprendimo būdai. Išvados. Metodologinis tyrimo pagrindimas. Literatūra. Priedai.


Celiulitas (lot. celliulis) - tai jungiamųjų odos audinių pakitimai,kurio metu sutrinka mikrocirkuliacija ir limfos atitekėjimas, kaupiasi poodiniai riebalai,  pasireiškia nelygia, grublėta oda, primenančią apelsino žievelę.

Limfa (lot.lymph) - skaidrus, bespalvis skystis, kurio sudėtis labai panaši į kraujo plazmą

Limfmazgiai (nodi lymphatici) - yra pilkai rausvos spalvos, apvalios formos, nuo 3 iki 30 mm dydžio.

Genetinis paveldimumas - organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo savybes ir požymius

Raukai - kapiliarų atsišakojimuose esančios lygiųjų raumenų skaidulos, reguliuojančios kraujo priplūdimą

Edema - skysčių kaupimasis tarpląsteliniame audinyje

Tyrimo aktualumas. Pasak A.V.Levkovič (2007) Limfodrenažinis masažas kosmetologijoje naudojamas siekiant sumažinti įvairios kilmės edemas, sumažinti kūno apimtis, odos lygumui ir elastingumui pagerinti bei celiulito koregavimui. Šis mažasas aktyvinantis limfos tekėjimą, skatinantis skysčių, toksinų ir riebalų sankaupų pasišalinimą iš organizmo. Kosmetinio celiulito formavimosi metu vyksta kraujotakos ir limfotakos sutrikimas. Pasak Dr. Ben Watson (2014) pirmieji kas atkreipė dėmesį į celiulitą 1960-aisiais metais buvo mados žurnalas "Vogue". Apibūdinant celiulitą specialistų nuomonės skiriasi. Anot daugelių mokslininkų pirmoji celiulito stadija nėra patologija, o normalus moterų organizmo fiziologinis reiškinys. Dauguma kosmetologų celiulitą vardina, kaip poodinio riebalinio audinio susirgimą, o koregavimo metodus priskiria gydymui. Tačiau gydytojai mano, kad tai kosmetinė problema (Ю.Ю.Дрибноход, 2008). Celiulitas būdingas 85-98 proc. visų subrendusių moterų, nepriklausomai nuo rasės (Vasiliauskinė, 2009).

Tyrimo tikslas. Įvertinti limfodrenažinio masažo efektyvumą celiulito paveiktai odai.

Pasak R.Stropkus, K.Tamašauskas, N.Paužienė (2005) limfoidinę sistemą sudaro kraujo gamybos ir imuninės sistemos organai, kurie atsižvelgiant į jų funkcijos ypatumus, yra skirstomi į pirminius (centrinius) ir antrinius (periferinius). Pirminiams limfoidiniams organams priklauso kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka, o antriniams - blužnis, ryklės limfoidinio audinio žiedas ir limfinis mazgas. Nors organai ir įvairūs, visus juos vienija vidinės sandaros ir funkcijos bendrumas. Šių organų stromos pagrindą sudaro tinklinis (retikulinis) jungiamasis audinys, garantuodamas palankią mikroaplinką kraujo forminiams elementams formuotis bei kauptis.

Limfinės sistemos (systema lymphaticum) sandara ir funkcija labai panaši į kraujotakos sistemą. Ji organizme atlieka šias funkcijas:

Padeda kraujo sistemai drenuoti audinius (surenka iš audinių skysčių perteklių ir nuneša juos į stambiąsias venas);

Gamina kraujo forminius elementus - limfocitus, kurie atlieka apsauginę funkciją (naikina bakterijas ir kitokias organizmui kenksmingas medžiagas);

Dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje (Greta Couldridge, Sue Rosser, 2011).

Limfinę sistemą sudaro limfiniai kapiliarai, įvairaus dydžio limfagyslės, limfmazgiai, limfiniai kamienai, limfiniai latakai, migdolai, limfiniai mazgeliai, užkrūčio liauka ir blužnis.

Lymfagyslėmis limfa teka labai lėtai. Suaugusio žmogaus organizme į veninę sistemą per parą suteka 1,5 – 2,0 limfos. Ją tekėti skatina šalia esančių raumenų susitraukimai, kraujagyslių pulsavimas, vidaus organų perestaltika. Galūnėse limfagyslės yra paviršinės ir gilios. Paviršinės eina kartu su poodinėmis venomis, o gyliosios lydi gyliąsias venas (O.V.Anusevičienė, P.Cibas, L.Lilienė, 2002).

Krūtininis limfinis latakas prasideda ties pirmuoju juosmens slanksteliu, susijungus dešiniajam ir kairiajam juosmeniniams bei žarniniam kamienams. Latako pradinė dalis išsiplėtusi ir vadinama cisterna, kurios dydis ir forma nepastovūs (O.V.Anusevičienė, P.Cibas, L.Lilienė, 2002). Krūtininis limfinis latakas surenka limfą iš 3/4 kūno, išskyrus dešiniąją galvos pusę, dešniąją ranką, dešniąją krūtinės ląstos sieną bei organų pusę). Krūtininis limfinis latakas yra 30-41 cm ilgio. Jis prasideda pilvo ertmėje prapletėjimu- cisterna, į kurią suteka limfa dešiniuoju ir kairiuoju juosmeniniais kamienais bei žarniniu kamienu iš pilvo ertmės ogranų bei sienelių, dubens ertmės organų ir sienelių ir abiejų apatinių galūnių. Toliau krūtininis limfinis latakas kartu su aorta per diafragmą patenka į krūtinės ląstą. Krūtinės ląstoje jis eina užpakaliniu tarpusieniu. Kildamas aukštyn, krūtininis limfinis latakas nukrypsta į kairę, eina už aortos lanko į kaklo srytį ir teka į kairįjį veninį kampą, kurį sudaro susiungusios kairioji vidinė vena ir kairioji paraktinė vena. Krūtinės ląstos srityje į krūtininį limfinį lataką įteka limfagyslės iš kairės krūtinės ląstos pusės, o netoli įtekėjimo vietos į lataką įsilieja limfą iš kairės rankos, kairės galvos bei kaklo pusės (kairysis paraktinis ir jungo kamienas) (A.Mankienė, 1995).

Limfodrenažinio masažo efektyvumas celiulito paveiktai odai. (2015 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/limfodrenazinio-masazo-efektyvumas-celiulito-paveiktai-odai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:50