Linų auginimas


Žemės ūkio kursinis darbas. Įvadas. Linų savybės ir sandara. Dirva. Priešsėlis. Dirvos dirbimas. Tręšimas. Sėja. Kenkėjai. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Paskutiniais metais linų auginama vis mažiau. Linų plotų sumažėjimo priežasčių yra keletas – tai perėjimas nuo stiebelių prie klojėtų šiaudelių realizavimo, augintojų kontingento pasikeitimas, dalies ŽŪB, auginusių linus, iširimas, mažėjančios linų šiaudelių supirkimo kainos, nesavalaikis atsiskaitymas už pristatytus šiaudelius, neaiški lininkystės perspektyva, taip pat pastaraisiais metais ribojamos lėšos šiaudeliams subsidijuoti, o su tuo susijusi augintojų netenkinanti per maža subsidijuojamų šiaudelių supirkimo kvota.

Pluoštinių linų stiebas yra lygus, cilindro formos, 60-125 cm aukščio, žiedynas trumpas galvenų nedaug. Normalaus tankumo pluoštiniai linai būna aukšti, vienstiebiai, žiedyne – 2-6 galvenos, stiebų pluoštingumas – 20-30 proc. ir daugiau. Pluoštinių linų stiebų masės būna 75-85 proc., o sėmenų – 10-12 proc.

Prie žemės lino stiebas yra storiausias, o į viršų jis plonėja. Kuo linų stiebai cilindriškesni, tuo jie vertingesni, nes gaunamas geresnės kokybės pluoštas. Vienodo per visą ilgį storio stiebai vienodžiau atsiklojėja ar išmirksta. Stiebo storio vienodumas drūtgalyje ir viršūnėje priklauso nuo meteorolignių sąlygų linų aufimo metu.Normaliomis augimo sąlygomis linų stiebai apačioje ir viršutinėje dalyse vystosi vienodai, o sausrų metu viršutinėje dalyje jie vystosi silpniau, esti plonesni nei apatinėje dalyje, dėl to techninė stieno dalis įgyja kūgio forma.

Išorinis pluoštinių linų stiebo audinys sudarytas iš vienos eilės ląstelių ir vadinamas epidermiu. Šis audinys yra gana tankus ir dengia kitus, giliau esančius audinius.

Po epidermio yra parenchiminės ląstelės, tai yra žalios asimiliacinės ląstelės, kurios yra plonasienės ir dažniausiai apvalainio sudarančio 2-5 eilų sluoksnelį. Parenchiminės ląstelės glaudžiasi prie epiderminio ir neturi tarpuląsčio. Toliau eina ląstelių sluoksnis,kuris vadinasi endodermiu, jame būna krakmolo grūdelių ir šis sluoksnis prieina prie pluoštelių. Po parenchiminės bei endoderminėmis ląstelėmis yra pluoštinių ląstelių grupės (pundelia), vadinamos pluošteliais. Tai pati svarbiausia linų stiebo dalis, nes iš jos gaunamas pluoštas. Už pluoštelių yra karniena, kurią sudaro parenchiminėss ir krakmolingos ląstelės bei mažesnės, plonasienės maisto medžiagų gabenimui tarnaujančios ląstelės, vadinamos rėtinias indais.

Kitas sluoksnis stiebo vidurio kryptimi vadinamas kambiu ir, linams subrendus, ne visada matomas. Linams augant, kambio audinys į išorės pusę gamina karnieną, o į vidų – medieną. Praktikoje visi audiniai, esantys nuo medienos į išorės pusę, vadinami žieve. Po kambio eina mediena, o pačiame stiebo viduryje yra šerdis, kuri sudaryta iš plonasienių ląstelių. Pradėjus linams bręsti, visos šerdies ląstelės išyra, stiebo viduryje susidaro tuštuma,medienos ląstelių sienelės yra sutorėjusios, joje yra vandens indai, kuriais vanduo su ištirpusiomis jame maisto medžiagomis kyla aukštyn. Mediena kartu su pluoštinėmis ląstelėmis bei pluošteliais apsaugolino stiebą nuo lūžimo. Išmirkiu ar atklojėjus linus, mediena pasidaro trapi ir, minant linus, ji spalių pavidalu atskiriama nuo pluošto.

Linų auginimas. (2015 m. Lapkričio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/linu-auginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:51