Lisabonos strategijos įgyvendinimas Lietuvoje: prielaidos technologijų plėtrai. Magistro darbas.


Lisabonos strategija. Lisabonos strategija lietuvoje. Strategijos igyvendinimo problemos. Lisabonos strategija 2000. Lisabonos strategijos tikslai. Investicijos i moksla lietuvoje analize magistru darbai. Investiciju pletra bakalauro darbai. Bakalaurinis darbas - tarptautiniu rysiu pletra. Igyvendintos strategijos lietuvoje iki 2013. Magistro darbas technologijos.

Ekonomikos magistro darbas. Įvadas. Lisabonos strategijos reformų būtinybė Europos sąjungos nacionalinėse valstybėse. Lisabonos strategijos atsiradimo 2000 metais būtinybė ir tikslai. Nacionalinių valstybių prioritetai Lisabonos strategijos atžvilgiu. Nacionalinių valstybių veiksmai 2000 metais įgyvendinant Lisabonos strategiją. Lisabonos strategijos atnaujinimo 2005 metai kryptys ir uždaviniai nacionalinėms valstybėms. Numatytos Lisabonos strategijoje nacionalinių valstybių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų gairės. Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje politinės ir vadybinės priemonės. Lietuvos aukštojo mokslo padėtis prieš Lisabonos strategijos tikslų nustatymą. Pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje, įgyvendinant Lisabonos strategiją. Mokslinių tyrimų sistemos pokyčiai įgyvendinant Lisabonos strategiją. Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje nuostatos ir planai. Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje nuostatos ir planai. Istorinė apžvalga. Sovietmečiu išvystytas Lietuvos technologinio potencialas ir jo reikšmė. MTEP atkūrus Lietuvos respublikos nepriklausomybę. Lietuvos MTEP: institucinė struktūra, institutai, universitetai. Technologinio lietuvos potencialo tarptautinis matomumas. Socialinių mokslų aukščiausio lygio moksliniai centrai. Tiksliųjų mokslų mokslinių centrų ir grupių analizė. Humanitarinių mokslų aukščiausio lygio centrų palyginimas veiklos, finansiniais ir tarptautinio matomumo aspektais. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Lisabonos strategijos aktualumą nusako pagrindinė nuostata, kuri patvirtinta 2000 metais, jog europos sąjunga siekia tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulio rinka. Šie kertiniai tikslai buvo iškelti, siekiant įvykdyti reformas bei susitelkti judėti kita kryptimi – siekti žinių ekonomikos įtvirtinimo sąjungoje. Kalbant apie ekonominės plėtros perspektyvas globaliniu mastu, svarbu akcentuoti, jog es nesugebėjo produktyviai konkuruoti su jav ir azijos valstybių rinkomis. Ekonominio atsilikimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo sistemos nesugebėjo konkuruoti ir tuo labiau aplenkti jav ar japonijos, kurios šioms sritims skiria didelę dalį valstybės biudžeto lėšų. Prieš lisabonos strategijos tikslų patvirtinimą es susiduria su problemomis ekonomikoje, technologijų plėtros ir taikymo, užimtumo, sveikatos sistemos, aplinkosaugos, darbo rinkos srityse. Dėl tokio plataus pobūdžio problemų, lisabonos strategijoje nustatomi pagrindinių reformų tikslai, kurie veda prie žinių ekonomikos, bendros vidinės rinkos užbaigimo, verslo sektoriaus ir mokslinių tyrimų infrastruktūros integracijos skatinimo bei žinių visuomenės sukūrimo. Tokia vyraujanti padėtis es, sudarė prielaidas ir būtinybę imtis priemonių reformų vykdymui. Lisabonos strategijos reformų aktualumą nusako ne tik ekonominis atsilikimas, bet ir gyventojų skaičiaus mažėjimas bei senėjimo problema. Tačiau nors ir buvo suformuluoti ambicingi tikslai, kurie buvo grindžiami idėja, kad vienos valstybės narės veiksmai tampa veiksmingesni kitoms valstybėms veikiant kartu vieningai – tai yra nustatyta valstybėms narėms išsikelti nacionalinius prioritetus bei jų įgyvendinimo priemones veikti per nacionalines veiklos programas – bet radosi būtinybė strategijos tikslus peržiūrėti bei įvertinti nacionalinių valstybių ataskaitas. 2005 metų komunikatas dar kartą įtvirtino europos viziją ir nustatė aktualumą bei uždavinius nacionalinėms valstybėms.

Taigi lisabonos strategijos pagrindinių tikslų įgyvendinimas yra es gerovės pagrindas, reikalaujantis imtis veiksmų įvairiose srityse: vidaus rinkos, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų, švietimo, struktūrinių ekonomikos reformų, stabilios valiutos ir makroekonominės politikos, taip sudarant palankias sąlygas visuotinės gerovės augimui. Es lyderių lisabonoje žodžiais, investicijos į žmones ir aktyvios, dinamiškos gerovės valstybės vystymas turi lemiamą įtaką žinių ekonomikai.

  • Ekonomika Magistro darbai
  • 2010 m.
  • 96 puslapiai (25761 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos magistro darbai
  • Microsoft Word 477 KB
  • Lisabonos strategijos įgyvendinimas Lietuvoje: prielaidos technologijų plėtrai. Magistro darbas.
    8 - 1 balsai (-ų)
Lisabonos strategijos įgyvendinimas Lietuvoje: prielaidos technologijų plėtrai. Magistro darbas. . (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lisabonos-strategijos-igyvendinimas-lietuvoje-prielaidos-technologiju-pletrai-magistro-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:04