Literatūra - istorinės patirties liudijimas

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Literatūra - istorinės patirties liudijimas. Informačiniai šaltiniai.


Skaitant įvairius literatūros kūrinius, galima pastebėti, kad rašytojai vaizdavo skirtingus žmonių gyvenimus. Tai lėmė skirtingi istorijos tarpsniai, pasižymėję skirtinga vertybių sistema, aplinkybėmis, istoriniu kontekstu. Savo kalboje remsiuosi trimis rašytojais, kurie savo kūryboje vaizdavo skirtingus žmonių gyvenimus. Antano Škėmos romane „Balta drobulė“, Juozo Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir diedienės“ ir Balio Sruogos atsiminimuose ,,Dievų miškas'' vaizduojami visiškai skirtingi žmonių gyvenimai, kuriuos savo kalboje lyginsiu tarpusavyje ir argumentuotai paaiškinsiu, kodėl literatūra leidžia mums pamatyti kaip žmonės gyveno istorijos tarpsniais.

Balio Sruogos svarbiausias ir žinomiausias kūrinys - ,,Dievų miškas‘‘. Tai memuarinis kūrinys apie Štuthofo koncentracijos stovyklą, atskleidęs hitlerinės priverčiamų darbų stovyklos tikrovę. Autorius pavaizdavo visą žmonių naikinimo sistemą, parodė jos vadovus, sargybinius ir pačius kalinius. Nors kūrinyje veiksmo nedaug pats kūrinys primena romaną. B. Sruoga net ir pačias tragiškiausias akimirkas sugebėjo atvaizduoti su ironija, tai kūriniui suteikė meniškumo. Sadistų ir kankintojų portretai buvo piešiami su aršią ironija. Kūrinys skirtas parodyti baisiąją mūsų istorijos dalį, nukeliant mus ten, kur išties vyko sveiku protu nesuvokiami dalykai.

Laikas, vaizduojamas kūrinyje yra be galo svarbus, nes būtent nuo jo priklauso žmonių gyvenimai.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (806 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 28 KB
  • Literatūra - istorinės patirties liudijimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Literatūra - istorinės patirties liudijimas. (2016 m. Balandžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/literatura-istorines-patirties-liudijimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:30