Literatūrologijos klausimai egzaminui


Filologijos konspektas. Literatūros teorijos klausimai. Epinio kūrinio tipologija ir kalbinės raiškos įvairovė. Lyrinio subjekto raiška poezijoje. Bendroji kūrinio sąranga. Pagrindiniai eilėtyros elementai metras, rimas. Kūrinio emocinė raiška stiliaus sąvoka. Kalbos garsai. Poetinė leksika. Poetinė sintaksė. Stilistinės figūros. Drama meninio pasaulio savitumas dramoje. Literatūrinio stiliaus samprata. Stilizacija ir jos būdai. Silabinė ir silabotoninė eilėdara. Lyrikos kūrinio struktūra prasminio ir raiškos klodų sandara. Didieji epo žanrai, jų tipologija. Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. Meninio kūrinio kompozicija epikos ir lyrikos savitumai. Meninis literatūros kūrinio vaizdas. Sintaksinė intonacinė eilėdara ir verlibras. Lyrika, jos vidinė logika. Smulkieji epikos žanrai. Jų savokinės skirtybės. Literatūros rūšys ir žanrai. Žanrinės sąveikos (kontaminacijosLiaudies dainų eilėdara. Sąsajos su autorine poezija. Tradicija ir novatoriškumas literatūroje. Poetinė fonetika, morfologija, leksika. Simbolizmo samprata literatūroje. Poetinė sintaksė. Sintaksinės figūros. Romantizmo samprata literatūroje. Pasakotojas epiniuose žanruose. Literatūros srovė ir kryptis literatūros procese. Literatūrinis sąjūdis. Antikinė eilėdaros sistema. Meno periodizacijos problemiškumas. Literatūros kryptys ir literatūros procesas. Poetinė semantika (metaforos, metonimijosLiteratūros reiškinių istorija ir tipologija. Kultūrinių epochų charakteristika. Eilėdara pagrindinės eilėdaros sistemos. Literatūros mokslas objektas ir sudarančios disciplinos, literatūros tyrinėjimo metodai. Tropai metaforos ir metonimijos.


Literatūros rūšys yra epika, lyrika ir drama. Epika dar yra skirstoma į epą, epopėją, romaną, apysaką, apsakymą, novelę ir miniatiūrą. Epikai būdingas veiksmas (pagrindinė epikos savybė). Tai – įvykių seka, kuri juda laike ir vyksta priežastis bei pasekmė. Įvykių seka nebūtinai chronologiška. Ji realizuojama per siužetą ir fabulą. Veikėjai gali reikštis dialogais (pokalbis tarp 2 veikėjų), polilogais (pokalbis su daug veikėjų), monologais (logiškesnis, literatūriškai sutvarkytas), sąmonės srautu (pirminė, nelogiška, spontaniška reakcija) ir mediumais (juo rašytojas per monologą išsako savo poziciją). Pasakotojas gali būti neutralus (stebėtojas), visažinis (perteikiantis veikėjo vidinę būseną, įsiskverbiantis į kito žmogaus sąmonę), pasakotojas-kaukė (įgijęs veikėjo pavidalą).

  • Filologija Konspektai
  • 2015 m.
  • 32 puslapiai (9833 žodžiai)
  • Filologijos konspektai
  • Microsoft Word 93 KB
  • Literatūrologijos klausimai egzaminui
    10 - 4 balsai (-ų)
Literatūrologijos klausimai egzaminui. (2015 m. Sausio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/literaturologijos-klausimai-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:47