Literatūros ir meno kryptys


Literaturos epochos lentele. Literaturos epochu lentele. Kalokagatijos idealas. Literaturos sroves. Literaturos meno kryptys. Epochu lentele. Literaturos krypčiu lentele. Literatūros ir meno kryptis. Literaturos sroviu lentele. Literatūros raida, literatūros epochų ir krypčių lentelė.

Lietuvių referatas. Lentelė. Trumpa charakteristika. Kūrybos principai. Stilius. Kūrėjai. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Proto amžius. Antiquus (lot.) – senas, senovinis. VIII a. pr. Kr. – V a. po Kr. Senovės Graikijos ir Romoms literatūra, seniausia Europoje, padariusi didelį poveikį pasaulio literatūros raidai. Literatūra ir menas rėmėsi mitais (pasakojimais apie dievus ir herojus). Antropoformizmas – dievams suteiktas žmogaus pavidalas. Perėjimas iš Chaoso į Kosmosą, iš tamsos į šviesą, iš anrchijos į darną. Pasaulis – darni, graži visuma. Kalokagatijos idealas – iš anksto įsivaizduojamas grožis, tobulumas, harmonija. “Kalos” – gražus, patrauklus, garbingas, taurus. Žmogus gražus ir išore, ir vidumi. Visur turi būti saikas. Dėmesys kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui, monumentalumas, patetika, harmonija. Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos, dramos žanrai. Homeras “Iliada”, “Odisėja” Aischilas “Prikaltasis Prometėjas” Sofoklis “Antigonė”, Vergilijus “Eneida”.


Senovės graikijos ir romoms litnaujų religijų – krikščionybės, islamo, budizmo išplitimas, platus geografinis tautų krausymasis, kovos dėl gyvenamosios erdrenesansas – atgimimas – antikos atgaivinimo, mokslo, meno, literatūros pakilomo laikotarpis. Irsta feodaliniai santykiai, kuriami kapitalistiniaibarocco (it. ) – keistas, įmantrus. Menui būdingas ypatingas puošnumataip vadinamas švietimo amžius. Padidėjo mokslo ir švietimo reiškmė. T* Antropoformizmas – dievams suteiktas * kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus. Žmogus gražus ir išore, ir vidum* kurti meną, kuriame išryškėtų ne daiktiškoji, kūniškoji realybė, o dvasinė – spiritualistinė, aukščiausioji idėja. Pagal dievo nustatytą tvarką kiekvienas reiškinys turi savo vietą – tai amžina, nekintama gyvenimo tvarka ir pastovumas.

* žmogus užima ypatingą vietą. Siela jį jungia su dvasinėmis būtybėmis (angelais, net dievu), o kūnas – su žemesniai gyvūnais (gyvuliais,* humanizmas (lot. ) – žmogiškas.

Literatūros ir meno kryptys. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/literaturos-ir-meno-kryptys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:13