Literatūros laikotarpių konspektas


Lietuvių konspektas. Literatūros laikotarpių, autorių ir kūrinių konspektas. Renesansas (Atgimimas) (XVI a. ). Renesansas. Martynas Mažvydas. „Katekizmas“ (XVI a. ). Renesansas. Mikalojus Daukša. „Postilės“ „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ (XVI a. ). Renesansas. Jonas Radvanas. „Radviliada“ (XVI a. ). Renesansas. Viljamas Šekspyras. Sonetai. „Hamletas“. Barokas (xviii a. ). Barokas. Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lyrika (XVII a. ). Apšvieta. Apšvieta. Kristijonas Donelaitis. „Metai“ (XVIII a. ). Apšvieta. Johanas Volfgangas Gėtė. „Faustas“. Romantizmas (XIX a. ). Romantizmas. Adomas Mickevičius. Poezija. „Vėlinės“. „Ponas Tadas“ (XIX a. ). Romantizmas. Antanas Baranauskas. „Anykščių šilelis“ (XIX a. ). Romantizmas. Vincas Kudirka. „Tautiška giesmė“. „Labora!“. „Varpas“ (XIX a. ). Romantizmas. Maironis (Jonas Mačiulis). Rinkinys „Pavasario balsai“ (XIX – XX a. ). Realizmas (XX a. ). Realizmas. Jonas Biliūnas. Apsakymai. „Lūdna pasaka“ (XX a. ). Neoromantizmas (XX a. ). Realizmas / neoromantizmas. Juozas Tumas – Vaižgantas. „Dėdės ir dėdienės“ (XX a. ). Neoromantizmas. Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“ (XX a. ). Neoromantizmas. Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė). „Sename dvare“ (XX a. ). Modernizmas (XX a. vid. ). Neoromantizmas / Modernizmas. Vincas Mykolaitis–Putinas. „Altorių šešėly“ (XX a. ). Modernizmas. Jurgis Savickis. Novelės (XX a. ). Modernizmas / neoromantizmas. Jonas Aistis (Jonas Aleksandravičius). Poezija (XX a. ). Modernizmas. Henrikas Radauskas. Poezija (XX a. ). Modernizmas. Francas Kafka. „Metamorfozė“. XX a. vid. katastrofų literatūra / Egzistencializmas (XX a. ). Katastrofų literatūra. Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė). Poezija (XX a. ). Katastrofų literatūra / Egzistencializmas. Balys Sruoga. „Dievų miškas“ (XX a. ). Katastrofų / Egzodo literatūra / Egzistencializmas. Antanas Škėma. „Balta drobulė“ (XX a. ). Katastrofų literatūra / Egzistencializmas. Alberas Kamiu. „Svetimas“ (XX a. ). Katastrofų literatūra / Egzistencializmas. Vytautas Mačernis. Sonetai (XX a. ). Katastrofų literatūra / Egzistencializmas. Bronius Krivickas. Poezija (XX a. ). Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra (XX a. ). XX a. antros pusės literatūra. Justinas Marcinkevičius. „Mažvydas“. Poezija (XX a. ). XX a. antros pusės literatūra. Marius Katiliškis (Albinas Marius Vaitkus). XX a. antros pusės literatūra. Juozas Aputis. Novelės. XX a. antros pusės literatūra. Sigitas Geda. Poezija. XX a. antros pusės literatūra. Marcelijus Martinaitis. Poezija. XX a. antros pusės literatūra. Česlovas Milošas. Poezija. XX a. antros pusės literatūra. Judita Vaičiūnaitė. Poezija. XX a. antros pusės literatūra. Aidas Marčėnas. Poezija. XX a. antros pusės literatūra. Jurgis Kunčinas. „Tūla“. XX a. antros pusės literatūra. Marius Ivaškevičius. „Madagaskaras“.


1547 m. studijuodamas Karaliaučiaus universitete parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą – „Katekizmą“. 200 – 300 egzempliorių tiražu. „Katekizmą“ sudaro 6 dalys, viena iš jų – lietuviška pratarmė, pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis. Joje kreipiamasi į lietuvininkus ir žemaičius, raginama atsisakyti pagoniškųjų prietarų. Išryškinama mokslo svarba.

Išliko du „Katekizmo“ egzemplioriai, saugomi Vilniaus ir Torunės (Lenkija) universitetuose.

Martynas Mažvydas dirbo lietuviškos Ragainės parapijos klebonu ir rūpinosi lietuviškų raštų rengimu. Liuteronas.

Renesansas. Mikalojus Daukša.)

Mikalojus Daukša – uolus katalikas, Krakių klebonas. Rūpinosi švietimu, prie Krakių bažnyčios įsteigė mokyklą. Skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas. Išvertė lenkų jėzuito pamokslų rinkinį „Postilė“.

„Postilės“ „Prakalba į malonųjų skaitytoją“ parašyta lenkiškai, nes skirta Lietuvos valdančiųjų, kurių dauguma kalbėjo lenkiškai, tautiškumui žadinti. Pagrindinis Mikalojaus Daukšos argumentų šaltinis yra gamta, jos dėsniai. Prakalbos esmė – valstybinės lietuvių kalbos siūlymas. Aiškinama, kad kalba skirta Dievo. Atsisakyti gimtosios kalbos – tolygu eiti prieš prigimtį, ardyti valstybės pamatus ir griauti Dievo tvarką.

Renesansas. Jonas Radvanas. „Radviliada“ (XVI a.)

Jonas Radvanas buvo protestantas, LDK poetas.

Vergilijaus „Eneidos“ pavyzdžiu sukūrė Lietuvos herojinį epą – poemą „Radviliada“, parašytą lotyniškai. Epas sukurtas Radvilų draugų prašymu. Poemos pagrindinis veikėjas – karvedys Mikalojus Radvila Rudasis. Laikantis panegirikos žanro tradicijų, aprašytas didžiojo etmono gyvenimas ir svarbesnės pergalės, pasiektos 25-erius metus trukusiame Livonijos kare. „Radviliadą“ sudaro 4 dalys, parašytos hegzametru. Pagrindinė mintis – tikrasis atlygis laukia tik danguje, taigi verta stengtis dėl ramios sąžinės, tyros sielos, dera gyventi kukliai ir dorai, veikti nesavanaudiškai (Radvilos Rudojo gyvenimas vaizduojamas nuo gimimo iki mirties). Kilmingumas – ne privilegija, o didžiulis Apvaizdos siųstas įpareigojimas. Mikalojus Radvila Rudasis „Radviliadoje“ vaizduojamas kaip Lietuvos protestantų vedlys, sektinas pavyzdys pasipūtusiems bajorams.

Poemos pradžioje pateikiamas įspūdingas Lietuvos vaizdas, hiperbolizuotas girių aprašymas (jos laikomos ne atsilikimo, o pasididžiavimo ženklu), paminėti narsūs kunigaikščiai, aprašoma Vytauto laiko valstybės teritorija. Trečioje poemos dalyje gausu LDK istorijos detalių (pvz.: Vilniaus įkūrimas, kovos su kryžiuočiais). Karas vaizduojamas pagal Renesanso žmogaus suvokimą, tai – nusikaltimas žmogiškumui.

Nors poemos pagrindas – Livonijos karo įvykiai, supinti su Radvilos Rudojo gyvenimo detalėmis ir herojišku vadovavimu, vis dėlto poemos tikslas – ne mūšių aprašymai, o Radvilos – didvyrio – gyvenimo įprasminimas, LDK šlovinimas.

Didžiausiame savo kūrinyje poetui J. Radvanui pavyko įamžinti poetizuotos Lietuvos gamtovaizdį ir sukurti herojišką tėvynės gynėjo Radvilos Rudojo paveikslą.

Tragedija „Hamletas“ – filosofinė drama apie Danijos princo Hamleto kerštą dėdei, dabartiniam karaliui, tėvo žudikui. Hamletas apsimeta pamišusiu, kad išprovokuotų karalių Klaudijų išsiduoti. Hamletas nužudo karalių.

Kai tradicinės vertybės – meilė, tiesa, ištikimybė – sunaikinamos, Hamletą apima bejėgiškumas, neviltis, neryžtingumas, mąstymas apie gyvenimo prasmę. Draminę įtampą kelia Hamleto mąstymas ir svyravimai. Išdrįsti kovoti už savo tiesas, įsitikinimus ar pasiduoti likimui, aplinkybėms?

Renesanso laikotarpiu atsiranda naujo tipo 14 eilučių eilėraštis – sonetas. Viljamas Šekspyras parašė 154 sonetus.

Gyvenimas Dievo ir mirties akivaizdoje (memento mori – atmink, kad mirsi)

Prabanga, didingumas, puošnumas, priešybių derinimas, kontrastai

Karai, badas ir epidemijos, religinė nesantaika

Siekiama vaizduoti fizinę ir moralinę kančią

Žmogaus gyvenimo nepastovumas (nieko nėra pastovesnio už nepastovumą)

Reikšmingas tik anapusinis gyvenimas, realusis pasaulis verčiamas iliuziniu

Aukštinamos krikščioniškosios dorybės – abejojančio, doro, pamaldaus žmogaus idealas

Barokas. Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lyrika (XVII a.)

Studijavo Vilniuje, vėliau – Romoje, kur subrendo jo kūryba. Vilniaus universiteto profesorius. Rašė lotyniškai, sektinu pavyzdžiu pasirinko romėnų poetą Horacijų. Įkvėpimo šaltinis – Biblija. Jo kūryba atitinka barokinį požiūrį. Atsvara netobulam žmonių pasauliui yra gamta. Be poezijos, M. K. Sarbievijus garsėjo kaip talentingas pamokslininkas, todėl buvo paskirtas ATR valdovo Vladislovo IV Vazos pamokslininku, tačiau varginančios pareigos nualino poeto sveikatą.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (6577 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Literatūros laikotarpių konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Literatūros laikotarpių konspektas. (2016 m. Sausio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/literaturos-laikotarpiu-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:38