Literatūros špera


Nerekalingumo tema literaturoje granauskas. Apie rašytojų sajos ir lankausko kūrybą.

Lietuvių Špera. K. Donelaitis. A. Baranauskas. Maironis. Žemaitė. Lazdynų Pelėda. Šatrijos Ragana. J. Biliūnas. A. Vienuolis. I. Šeinius. K. Binkis. Vaižgantas. B. Sruoga. V. -Putinas. V. Krėvė. A. Miškinis. S. Nėris. J. Aistis. A. Vaičiulaitis. K. Boruta. J. Savickis. I. Simonaitytė. H. Radauskas. A. Škėma. Katiliškis. V. Mačernis. K. Bradūnas. A. N. -Niliūnas. H. Nagys. A. Mackus. Liūnė sutema. A. Landsbergis. K. Ostrauskas. A. Žukauskas. P. Širvys. J. Grušas. J. Marcinkevičius. J. Degutytė. V. Bložė. A. Maldonis. A. Baltakis. R. Lankauskas. K. Saja. J. Glinskis. J. Strielkūnas. Martinaitis. S. Geda. J. Juškaitis. J. Vaičiūnaitė. B. Radzevičius. R. Granauskas. J. Aputis. S. Šaltenis.


Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. metai -didaktinis. Daug pamokymų, pataridavė pradžią lyrinei gamtos Lietuvių poezijai. Poemos niūri dabartis kontrastiškai gretinama su senovės lt miško grožiu, atskleidžiamos liaudies žmogaus aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žmogus, jo veržimasis į laisvę, į būties pilnatvę, jo klystkeliai sudaro poeto kūrybos išeities tašką ir centrą. Gyvenimo kaip aukos samprata poeto kūryboje viena esminių. Maironis Lietuvių lyrikoje įtvirtino tam tikrą meniškumo etaloną, vertsvarbiausia-tikrovės iliuzija ir gyvas pokalbis, dialogas. Bet yra ir papročiai, žemės pirmenybė tarp kitų vertybių, šeima, kaip pagrindinė gyvenimo linija, ir moters vieta joje. Žemaitės apsakymai dažnai primena gyvenimo gabalus, realias jo scenas ir tikrovės įvykius. Ji piešia labai neįmantriomis priemonėmis, pasakoja paprastai, aiškiai, siekdama, kad skaitytojas matytų aprašomus dalykus lyg gyvus. Žemaitė viena pirmųjlazdynų pelėdos apsakymuose ir apysakose plačiai vaizduo­jami dvaro ir kaimo socialiniai prieštaravimai pobaudžiaviniu laikotarpiu, antihumaniški dvarininkų santykiai su valstiečiais. Svarbiausia socialinio blogio moraliniai aspektai, vaikų ir moterų drgeriausiais savo kūriniais šr įtvirtino persmelkiantį pasakojimo nuoširdumą, psichologinio išgyvenimo sudvasinimą, poetinę nuotaiką ksavo kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Pasakotojas-kenčiantis drauge, nužengęs savo noru į skriaudos bedugnę būti su visais. Jb novelių centre-atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame gyvenime. Tragiškoji šios temos kulminacija-bejėgės gyvybės sunaikinimas, pažeidžian­tis amžiną visų egzistavimo teisę. Kiekvienas jų turi savo tiesos ir vidinės ramybės paskenduolėje idealaus prado žūtis motyvuojama realistiškai išskleista priežasčių ir pasėkų grandine. Pagrindinė kūrinių tejo žodžiai: poezijoje ir dailiojoj literatūroj pirmų pirmiausia turi būti gracija . kuprelis -pirmas modernus romanas. Rašytojui rūpi ne tipiškų bruožų atranka, o kuo gilesnė individualipirmas rašytojas, kuriam novatoriškumas tapo svarbiausiu kūrybos principu, elgesio norma. Tačiau jis liko iryškiausiai koncentruota tautinio atgimimo epochos mąsty­sena, tikėjimas, veikėjų tipai. Žodis alsuoja tikrumu. V atskleidė paprasto kaimo žmogaus aukštą vidinę kultūrą , jo dvasinio pasaulio sudėtingumą, nesužalotą svetimų įtakos.

Literatūros špera. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/literaturos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:25