Literatūros teorija


Lietuvių konspektas. Literatūra ir grožinė literatūra. Literatūros medžiaga. „Žodžio meno“ sąvoka. Grožinė literatūra kaip menas. Estetinis išgyvenimas. Menas, jo funkcijos. Meninė kalba. Konotacija. Polisemija. Stilius. Literatūros tyrinėjimai. Literatūros teorijos objektas. Literatūros teorijos ištakos ir raida. Dramos teorija. Fonika/ eilėdara. Instrumentavimas ir eufonija. Literatūros teksto gramatika ir sintaksė. Metafora ir metonimija. Alegorija. Simbolis. Naratyvas. Poezija ir proza. Literatūros rūšys ir žanrai. Literatūros raida. Pasaulinė ir tautinė literatūra. Literatūra ir psichologija. Literatūra ir sociologija. Literatūra ir filosofija. Literatūros vertė. Literatūra ir postmodernizmas.


Tai reiškinio diskretumas – netolydumas, kintamumas ir kartu tęstinumas. Ritmui priešingas tolydumas. Ritmiškas procesas kartojasi – nutrūksta ir vėl atsinaujina. Pasikartojančios proceso atkarpos vadinamos ritminiais vienetais. Ritminius vienetus vieną nuo kito skiria pauzės – proceso nutrūkimo arba pasikeitimo momentai. Pauzės palaiko tęstinumo įspūdį. Ritmas būna nemetriškas arba metriškas. Nemetriško rimo vienetai kaitaliojasi be aiškios tvarkos ( proza). Metriško - pagal vieningą kompozicinį principą – metrą ( poezija). Eiliuotos kalbos ritmas visuomet paklūsta kokiam nors formaliam principui, pvz. tam tikrose kalbos atkarpose kaitaliojasi trumpi/ ilgi, kirčiuoti/ nekirčiuoti skiemenys.

Literatūros teorija. (2013 m. Gruodžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/literaturos-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:23