Literatūros terminų žodynėlis


Deminutyvai pavyzdziai. Eufuizmu pavyzdziai. Impresijos pavyzdziai. Literatūros terminų žodynas. Aistis katarsis analize. Jonas aistis katarsis analize. Jonas aistis prologas analize. Eufuizmo pavyzdziai. Eufuizmas. Aistis prologas analize.

Lietuvių konspektas. Ironija. Poema. Pasakėčia. Epopėja. Apsakymas. Alegorija. Peizažas. Sapna. Liaudies dainos. Rauda. Eilėraštis. Elegija. Idilė. Lyrizmas. Paralelizmas. Palyginimai. Įasmeninimas. Nuolatiniai epitetai. Hiperbolė. Deminutyvai. Stilizacija. Parodija. Rimas. Rimavimo būdai. Metafora. Draminė pasaka. Monologas. Dialogas. Draminis veiksmas. Kolizija konfliktas. Intonacija. Romanas. Novelė. Vaizdelis. Impresija. Miniatiūra. Apysaka. Dienoraštis. Kompozicija. Veikėjas. Personažas. Herojus. Charakteris. Trioletas. Sonetas. Romansas. Asonansas. Aliteracija. Etiudas. Ritmas. Metras. Eilėdara. Tragedija. Prologas. Eufuizmas. Katarsis. Tragiškoji klaida. Tragiškoji kaltė. Perioda. Onomatopėja. Licencija. Anafora. Sinonimija. Retorinis sušukimas. Antitezė. Analogija. Kontrastas. Sentencija. Kompromisas. Legenda. Padavimas. Parodija. Riterinis romanas. Humoras. Komizmą. Magiškasis realizmas. Satyra. Stilius. Baladė. Oratorinis. Familiarus. Racionalus. Absurdo drama, absurdo teatras, antidrama. Farsas. Tragikomedija. Remarka. Atributas. Epas.


Epas – plačios apimties, dažniausiai eiliuotas paakojamasis kūrinysapie legendinų ar istorinių herojų žygius. Gali būti mitologinis (aiškina pasaulio sandarą, gamtos reiškinius pagal senovės žmonių supratimą) arba herojinis (vaizduoja tautos istorijai svarbius periodus, aiškina žmonių (ir tik jų), herojų poelgius, nuopelnus, bet ne jausmus). Pvz. : iliada , odisėja , kalevala , makabharata , rolando giesmė , beovulfas , hiavatos giesmė .

Poema – eiliuotas pasakojamasis kūrinys. Ji glausta, turi aiškią pradžią ir pabaigą, siužetą, mažai atsišakojimų. Pvz. : k. Donelaičio metai , a. Baranausko anykščių šilelis .

Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, dažniausiai eiliuotas kūrinys. Tyri pamokomąją arba kritinę mintį. Pasakėčia paprastai susideda iš pasakojimo ir moralo. Turinys – alegorinis. Pradininkas – ezopas. Pvz. : kūrė fedras, lafontenas, i. Krylovas.

Epopėja – didelės apimties kūrinys, paprastai susidedantis iš kelių tomų. Vaizduoja istoriškai reikšmingus įvykius, svarbų istorijos tarpsnį. Pvz. : l. Tolstojaus karas ir taika , v. Hugo vargdieniai .

Apsakymas – nedidelės apimties epinis kūrinys, paprastai vaizduojantis vieną pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą, etapą. Jame nekeičiama veiksmo vieta, vaizduojama neilga laiko atkarpa. Pvz. : v. Krėvės skerdžius .

Alegorija – abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu. Tai vienas iš žodžių, vaizdų vartojimo perkeltine prasme.

Eilėraštis – vienas iš didžiausių lyrikos žanrų. Jo požymiai nėra griežtai apibrėžiami. Jis gali būti trumpas arba ilgas, taip pat suskirstytas į posmus arba ištisinis. Svarbiausias jo bruožas yra išreikštas išgyvenimas, jausmas; eilėraštyje gali būti ir pasakojimo elementų. Pvz. : j. Aisčio peizažas .

Elegija – lyrikos žanras, kurio svarbiausieji bruožai yra liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmąstymai. Elegija kilusi iš laidotuvių raudų, tačiau ji gali sietis ne tik su mirtimi, bet ir su nelaiminga meile, išsiskyrimu. Pvz. : jas rašė pranas vaičaitis.

Idilė - lyrikos žanras, nedidelės giedros nuotaikos kūrinys, kurio tipiški vaizdai – saulė, pieva, žiedai, upelis, gyvulių kaimenė.

Literatūros terminų žodynėlis. (2011 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/literaturos-terminu-zodynelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:18