Litosfera skaidrės


Geografijos skaidrės. Litosfera – uolinis Žemės kevalas Litosferos sudėtinės dalys. Žemės pluta, jos vertikali sudėtis. Litosferos plokščių judėjimas. Litosferos storis siekia iki kelių šimtų kilometrų. Žemės pluta skirstoma į žemyninę ir vandenyninę Skiriasi jos savo storiu. Žemyninė pluta(sial)Vandenyninė pluta (sima) Storisvid. Žemės reljefo formavimasis. Žemės paviršių nuolat formuoja ir keičia daugybė veiksnių tektoniniai. Plokščių tektonika – tai litosferos plokščių judėjimas. Vulkanologija – mokslas tiriantis gamtos reiškinius. Ekstruziniai reljefo dariniai _____________________________________________________ Vandenyno vidurio kalnagubriai susidarę iš bazaltinės (bazinės) lavos, t. Intruziniai reljefo dariniai _____________________________________________________ pasižyminti įspūdingu kraštovaizdžiu Salos – pvz. Žemės drebėjimas - staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai - magnitudė ir intensyvumas. Apytikslis sąryšis tarp "Tipinio" žemės drebėjimo stabiliose Platformose ir intensyvumo jo epicentre. Didžiausi žemės drebėjimai. San Francisko panoraminė nuotrauka po žemės drebėjimo 1906 m. Žemės drebėjimai Lietuvoje _____________________________ Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Žemynų ir vandenynų. Žemės paviršius užima apie 500 milijonų kvadratinių kilometrų. Du Žemės plutos paviršiaus lygiai. Plonesnė vandenynų ir storesnė žemynų pluta gerai atsispindi stambiausiose mūsų planetos paviršiaus bruožuose. Referatų – praktikos darbų temos Geografinė padėtis.


Litosfera – uolinis Žemės kevalas Litosferos sudėtinės dalys. Vandenynų ir žemynų plutos ypatybės. Plokščių tektonika – tai litosferos judėjimas, žemės drebėjimai ir vulkanizmas.

Žemės pluta, jos vertikali sudėtis, paviršiaus reljefas ___________________________________________________ Litosferos sudėtinės dalys Litosfera – kieta Žemės rutulio dalis, apimanti Žemės plutą ir viršutinę mantijos dalį, siekiančia apie šimtą kilometrų storio . Ilgą laiką buvo įsitvirtinęs siauresnis litosferos traktavimas, pasiūlytas Mohorovičiaus 1909 m. Žemės plutos apatine riba laikytas gylis, ties kuriuo nustatytas staigus tankio ir sudėties pakitimas – tai vadinamoji Moho paviršiaus riba Mocho paviršius slūgso po žemynais 35-40 km gylyje, Po kalnais – 60-75 km gylyje, Po vandenynais – 6-10 km gylyje. Litosfera yra suskilusi į keletą didelių ir mažesnių plokščių, kurios tarsi plūduriuoja ant pusiau išsilydžiusios mantijos sluoksnio – astenosferos. Mantijoje dėl temperatūrinių skirtumų susidarę konvekciniai srautai verčia plokštes judėti. Plokščių judėjimą ir jo sudaromas reljefo formas tiria plokščių tektonika.

Litosferos storis siekia iki kelių šimtų kilometrų. Litosfera nėra vientisa. Litosferos plokštės slūgso ant plastiško mantijos sluoksnio (astenosferos), kuriuo slenka nuo 1-6 ir daugiau cm per metus. Astenosferos konvekcija yra plokščių judėjimo priežastis. Žemės paviršių dengia septynios stambios ir daug vidutinių ir mažų litosferos plokščių, kurios astenosferos zonoje juda viena kitos atžvilgiu. Plokščių pakraščiai yra seisminio, tektoninio ir magminio aktyvumo zonos Trys plokščių tarpusavio judėjimo tipai: Plėtimasis (divergencija) Susidūrimas (konvergencija), Slinkis (konservatyviejo lūžiai.

  • Geografija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (1366 žodžiai)
  • Geografijos skaidrės
  • MS PowerPoint 29909 KB
  • Litosfera skaidrės
    10 - 7 balsai (-ų)
Litosfera skaidrės. (2015 m. Gegužės 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/litosfera-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:36