Liudvikas Rėza


Preilos istorija. Referatas preilos istorija. Refeatas apie liudvika reza. Kur liudvikas resa gyveno. Liudvikas reza-referatas. R. niemis. Referatas preila. Liudvikas reza kada gyveno.

Lietuvių referatas. Liudvikas Rėza gimė 1776 m. Karvaičių kaime Kuršių nerijoje. Karvaičių kaimas l. Rėzos paauglystės laikais plytėjo 2 km į šiaurę nuo dabartinės vėliau įkurtos Preilos. XVIII a. Pabaigoje paskutiniai Karvaičių kaimo likučiai buvo palaidoti po storu smėlio sluoksniu. L. Rėza, jau neturėjęs tėvų (jam esant dviejų mirė motina, o šešerių ir tėvas), nebeteko ir gimtinės. Gimtojo kaimo mirtis po smėlio kalnu tartum sužadino jame prūsų ir lietuvių praeities ilgesį, meilę jų senovinei kultūrai, papročiams, gyvenimo reliktams.


Almino žaldoko iš trečiosios d klasės 1999 metų balandžio pirmą dieną rašytas istorijos referatas apie liudviką gediminą rėzą, didį mažosios Lietuvos kultūros veikėją, gyvenusį 1776-1840 metais.

Liudvikas rėza gimė 1776 m. Karvaičių kaime kuršių nerijoje. Karvaičių kaimas l. Rėzos paauglystės laikais plytėjo km į šiaurę nuo dabartinės vėliau įkurtos preilos. Xviii a. L.

Lietuvių kalbą l. Rėza mokėjo iš mažens ir ja kalbėjo. Kiek neaiški yra l. Rėzos tautybė. Diskusija dėl žymiojo lituanisto tautybės sudėtinga ir atsakinga. Išskirtinė l. Rėzos reikšmė prioritetą turinčiam vokiečių lituanistikos mokslui, mažosios Lietuvos kultūrai ir dvasiniam gyvenimui, ypatinga vieta visos Lietuvių literatūros istorijoje įpareigoja tyrinėtoją atsargiai elgtis. Privalome atidžiai vertinti labai prieštaringas, kartais net viena kitą neigiančias nuomones: profesorius pats kartą paskelbė, kad yra kilęs iš Lietuviškos giminės , f. Tetzneris, a. Bruožis ir vydūnas jį laikė kuršiu, a. R. Niemis – latviu, Lietuviams nepalankiomis nuotaikomis pasižymėjęs k. Forstreuteris – vokiečiu, v. Biržiška, nuolatinis k. Forstreuterio oponentas, šį sykį buvo atsargesnis ir galutinių išvadų nepateikė. Bene kruopščiausiai gausią medžiagą monografijoje liudvikas rėza apibendrino literatūros istorikas a. Jovaišas. Jis linkęs pritarti mišrios tautybės versijai: motina tikriausiai vokietė, tėvas – kuršis arba Lietuvis. Dabar, papildžius duomenų atsargas ir vertinimo kriterijus, reikėtų vėl patyrinėti šią problemą.

Visi žinomi profesoriaus lituanisto pirmtakai tikrai gyveno kuršių nerijos regione. Jų pavardė buvo rašoma įvairiai: reehse, raese, rhöse, roehse ir panašiai. Lietuviškai ji skambėtų rėzė. Būsimojo mokslininko tėvas johann reehse gyveno karvaičių bažnytkaimyje. Jis turėjo karčiamą ir buvo gerai apmokamas pajūrio sargas, todėl, jei ne gausi šeimyna galėjo būti pasiturintis žmogus. Savo socialine padėtimi j. Reehsė išsiskyrė iš paprastų nerijos žvejų. J. Reehsė vedė kathariną charlottę schneider. Jos geneologija yra pakankamai aiški. Neminint tolesnių protėvių, galima nurodyti, kad nuotakos prosenelis buvo jociškių dvarelio savininkas, ventės valsčiaus amtmonas ir kuršių marių žvejybos meistras j. Hamburgeris, kurio palaikai ilsisi po kintų bažnyčios grindimis. Taigi l. Rėzos motina ¾ buvo vokietė, o ¼ švedė.

Liudvikas Rėza. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/liudvikas-reza.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:18