Lobizmas Lietuvoje referatas


Politologijos referatas.

Įvadas. Bendroji lobistinės veiklos samprata. Lobizmo apibrėžimas. Lobisto sąvoka. Lobistinės veiklos ypatumai Lietuvoje. Lobistinės etikos principai. Lobistinės veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Lobistinės veiklos ir lobisto teisinė samprata. Neteisėta lobistinė veikla. Išvados. Literatūra.


Valdžia, kaip valstybės reguliavimo aparatas, per pastaruosius dešimtmečius labai išaugo. Valdžios atstovai vis labiau pradėjo reguliuoti visuomenės gyvenimo sritis, o susikūrusios įvairios interesų grupės siekia daryti kuo didesnę įtaką, keičiant įstatymus pagal jų interesus.

Lobistinė veikla yra demokratinis ir teisėtas būdas siekti sau palankaus sprendimo, tačiau tik tuo atveju, jei nenusižengiama visuomenės normoms, nustatytoms teisinėmis taisyklėmis. Taigi, lobistinė veikla yra viena iš veiksmingiausių būdų valdžią priversti atsižvelgti į visuomenės interesus bei poreikius. Akivaizdu, jog ši veikla turi pasižymėti sąžiningumu, profesionalumu ir savo veiklą vykdyti pagal nustatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisės aktus.

Pasak, Ronaldo J. Hrebenaro ir Clive’o S. Thomo, lobistas nėra tik asmuo, kuris daugiausiai laiko skiria bandymams įtikinti valdžios atstovus, kad jie paremtų tam tikrą politinį klausimą. Lobistas pirmiausia yra informacijos perdavėjas, valstybės tarnautojams ir personalui pastoviai teikia informaciją, kuri yra susijus su jų atstovaujamų organizacijų tikslais.

Akivaizdu, kad Lieutvos Respublikos Konstitucijos 25, 33, 35,36 straipsniai taip pat kalba apie šias teises. Taigi lobizmas yra suinteresuotų grupių veikla, siekianti paveikti politikus, kad jie priimtų neišvengiamus, reikiamus arba palankius tik išskirtoms grupėms politinisu sprendimus. Legalus lobizmas deklaruoja užsakovus, jų interesus ir tuo tikslu leidžiamus ar išleistus finansinius resusrus. Be to, sumažina įstatymų leidybos kaštus, nes įtatymų įstatymų leidymai naudijamas provatus kapitalas. Nelegalus lobizmas slepia savo užsakovus, jų interesus bei tuo tikslu leidžiamas ar išleistas lėšas. Šiuo atveju įstatymų leidybos kaštai didėja, nes dažnai saviems lobistiniams interesams yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

Taip pat pasak minėto autoriaus, lobistas negali be kliento arba užsakovo leidimo imtis atstovauti arba tęsti atstovavimą, jeigu jo atstovavimas gali būti interesų konflikto priežastis. Lobistas turi vengti ginti poziciją, jeigu tai pačiai problemai spręsti turi priešingą kito kliento užsakymą. Rasimavičius B. teigia, kad lobistas privalo energingai ir stropiai dirbti gindamas kliento interesus. Lobistas turi klientointeresams skirti pakankamai laiko, dėmesio ir išteklių. Lobistas turi nuolatos informuoti klientą apie savo darbo pasiekimus ir taip sudaryti klientui galimybę pasirinkti veiklos strategiją ir būdus. Pabrėžiama, jog lobistas turi išlaikyti kliento informacijos konfidencialumą. Lobistas negali be sutikimo atskleisti jokios kliento informacijos. Taip pat, lobistas turi stengtis gauti visuomenės supratimą, pripažinimą bei palaikymą, vykdyti lobistinę veiklą kaip teisėtą demokratinės visuomenės funkciją. Lobistas vykdydamas savo kliento užduotis, turi rodyti tinkamą pagarbą valstybės institucijoms ir negali nepagarbiai veikti valstybės institucijų atžvilgiu.

  • Politologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2409 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Lobizmas Lietuvoje referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Lobizmas Lietuvoje referatas. (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/lobizmas-lietuvoje-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:48