Logikos įvadas


Įvadas pavyzdys. Ka reiskia zodis ivadas. Praktikos ataskaitos ivadas. Referato ivado pavyzdys. Referatas ivadas. Logikos algebros uždaviniai. Logikos uždavinys ir atsakymai zodziu reiksmes. Ka reiskia įvadas. Referatas pavyzdys ivadas. Referato įvadas pavyzdys.

Logikos konspektas. Semiotika. Logikos vieta mokslų sistemoje. Logikos kryptys. Semiotika: trys ženklo matmenys. Saussure'o ženklo teorija. Semantikos ir sintaksės ryšys. Iš metamorfozių istorijos. Semantika: reikšmė ir prasmė. Semantinių kalbos pakopų teorija. Pragmatika. Pažinimo teorijos pagrindai. Mokėjimas. Žinojimas. Teisingumo kriterijai.


Logikos objektas ir apibrėžimas. Praktinė užduotis: suformuluoti apibrėžimą. Logikos objektas – mąstymas. Kokiu atžvilgiu? Mąstymo taisyklingumo atžvilgiu. Reikia skirti atradimo ir pagrindimo kontekstą. Kas kita kaip mintis randasi, kas kita - kaip ji pagrindžiama. Daugelis minčių atsiranda, bet mes jas atmetame, remdamiesi tam tikrais normatyviniais kriterijais. Logika tiria koks mąstymas turi būti (normatyvinis mokslas), psichologija - koks mąstymas yra (empirinis mokslas).

Akivaizdu, kad tokio mokslinio projekto bendra prielaida turi būti supratimas, kad kalba, kaip ir jąja realizuojami samprotavimai, yra prieinama racionaliai analizei ir yra reguliuojama tam tikrų dėsningumų, taisyklių, normų, o apie tų dmatematinė ar simbolinė logika yra loginio skaičiavimo teorija. Jai rūpi atlikti tokį griežtą formalizavimą, kad ženklais (simboliais) galima būtų skaičiuoti , laikantis nustatytų operavimo taisyklių (kaip matematikoje). Tam visiškai abstrahuojamasi nuo bet kokio turinio ir eliminuojama (dažnai netiksli) kasdienė kalba. Tad loginis skaičiavimas yra ženklų sistema su jai priklausančiomis operavimo taisyklėmis (bochenski-menne). Pvz. Šachmatai arba algebra yra toks skaičiavimas.

Filosofinėje logikoje aiškinamasi loginio skaičiavimo prielaidos. Tai reiškia, kad, prieš sudarant loginio skaičiavimo sistemą ir joje logiškai skaičiuojant , turi būti išsiaiškinta ženklų reikšmė ir vartojimas. Šią funkciją tradiciškai sau prisiima mokslas, vadinamas semiotika (iš gr. Semeion = ženklas). Skiriama tryj. M. Bochenskis: pagrindinė semiotikos idėja, kuri kartu yra pagrindas semiotikos suskirstymui, gali būti suformuluota taip: jeigu žmogus kažką sako kitam žmogui, tuomet kiekvienas jo pavartotas žodis liečia tris skirtingus dalykus.

A) pirmiausia žodis priklauso kalbai, vadinasi, turi tam tikrus santykius su kitais tos kalbos žodžiais. Pvz. , sakinyje jis stovi tarp dviejų kitų žodžių (tarkim žodis ir ) arba sakinio pradžioje. Šie santykiai vadinami sintaksiniais; tai žodžių santykiai vienų su kitais.

B) antra, tai, ką šis žmogus sako, turi reikšmę: jo žodžiai ką nors reiškia, jais norima kitam perteitki ką nors konkretaus. Taigi be sintaksinio santykio dar turime reikalą su kitu santykiu, būtent žodžio ir to, kas juo yra mąstoma, santykiu. Šis santykis vadinamas semantiniu.

C) pagaliau žodį kas nors ištaria ir kam nors jį skiria. Taigi yra dar trečia santykių rūšis - tarp žodžio ir žmonidiachroninė ir sinchroninė kalbos samprata.

  • Logika Konspektai
  • 2010 m.
  • 12 puslapių (3078 žodžiai)
  • Logikos konspektai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Logikos įvadas
    8 - 3 balsai (-ų)
Logikos įvadas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/logikos-ivadas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:38