Logistikos konspektas


Logistikos skaidrės.

Prekybos sritys ir rūšys. Tiesioginis marketingas – tai visuma marketingo veiksmų. Pagrindiniai aprūpinimo logistikos uždaviniai yra šie. Poreikių nustatymas. Tiekėjo pasirinkimas. Kaip atliekama potencialių tiekėjų paieška? Pirkimo organizavimas. Kiekviena įmonė, priklausomai nuo jai reikalingų medžiagų. Pirkimas pagal aplinkybes. Atsargas sudarantis pirkimas. Sinchroninis pirkimas. Pirkimas tiksliai laiku. Viešieji pirkimai. Centralizuotas ir decentralizuotas pirkimas. Centralizuoto pirkimo pranašumai. Centralizuoto pirkimo trūkumai. Teigiamos decentralizuoto pirkimo pusės. Decentralizuoto pirkimo trūkumai. Atsargos skirstomos į rūšis. Atsargų tipai. ABC(D) klasifikacija. Atsargų ABC analizė. Atsargų valdymo modeliai. Atsargų lygis, esant fiksuotam užsakymų dydžiui ir laikui. Nefiksuotas užsakymų dydis esant fiksuotam laiko intervalui. Nefiksuotas laiko intervalas tarp užsakymų esant fiksuotam užsakymo dydžiui. Atsargų lygis, esant kintamam užsakymų dydžiui ir laikui. Atvirkštinės logistikos ryšys su kitomis logistikos dalimis. Atvirkštinės logistikos objektai. Pgp procesas. Atvirkštinės logistikos išlaidos. Grindų sandėlys. Blokinis sandėlys. Sekcinis sandėlys. Stelažinis sandėlys.


A. Veber atkreipė dėmesį į aglomeracijos procesą, jo esmė - ekonominės priežastys (artimos rinkos, arti pagalbiniai verslai, didelis darbo jėgos pasirinkimas, trumpi gatavos produkcijos transportavimo atstumai), skatinančios įkurti gamybines įmones miestų centruose.

Antra vertus, šį procesą veikia deglomeracijos procesas - tankiai apgyvendintuose rajonuose žemės renta yra žymiai didesnė. Šie procesai tiesiogiai įtakoja žemės ir pastatų nuomos kainą, priskiriamą fiksuotoms įmonės išlaidoms.

Optimizavimas – tai logistinių procesų varianto suradimas, užtikrinantis didžiausią logistinės sistemos efektyvumą esamomis sąlygomis.

Integravimas – tai materialinio srauto dalių sujungimas bendriems įmonės tikslams pasiekti, laikantis bendrųjų sąnaudų principo: negalima didinti arba mažinti sąnaudų vienoje dalyje, jeigu tai gali neigiamai paveikti visą sistemą.

Nustatyti materialiųjų išteklių poreikį; tirti tiekimo rinką; parinkti tinkamus tiekėjus; organizuoti pirkimą; kontroliuoti tiekimą; koordinuoti ir nuolat palaikyti ryšį su gamintojais, pardavėjais ir tiekėjais.

Medžiagų poreikio rūšys yra: pirminis (žaliavos, atskiros surinkimo dalys ir kt.); antrinis (atskiros konstrukcinės dalys ir kt.); tretinis (pagalbinės, greitai susidėvinčios medžiagos ir kt.).

Ieškant tiekėjų gali būti panaudoti šie metodai: konkurso skelbimas; reklaminės medžiagos (katalogų, skelbimų, reklamos masinės informacijos priemonėse ir kt.) studijavimas; mugių ir parodų lankymas; susirašinėjimas su galimais tiekėjais; naudojimasis asmeniniais ryšiais.

Nežymi derybų įtaka; Didesnės pirkimo kainos, palyginti su centralizuotu pirkimu.

Žaliavos ir medžiagos (gamybos atsargos); Gatavos produkcijos atsargos.

Išskiriami keturi atsargų valdymo modeliai: Fiksuoto laiko, fiksuoto kiekio; Fiksuoto laiko nefiksuoto kiekio; Nefiksuoto laiko fiksuoto kiekio; Nefiksuoto laiko nefiksuoto kiekio.

  • Logistika Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 56 puslapiai (1567 žodžiai)
  • Logistikos skaidrės
  • MS PowerPoint 684 KB
  • Logistikos konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Logistikos konspektas. (2016 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/logistikos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:03