Logopedija Miesto ir kaimo mokyklų 2-4 klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumai


Pedagogikos bakalauro darbas. Logopedo bakalauro darbas. Bakalauro darbo santrauka. Įvadas. Skyrius. nerimastingumo aptarimas literatūroje. Nerimastingumo apibrėžtis. Nerimastingumo ypatumai. Baimė ir sumaištis. Stresas ir frustruota sėkmės poreikio baimė. Skyrius. miesto ir kaimo mokyklų 2 -4 klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumai. Tyrimo metodika. Tyrimo dalyviai. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumas. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, bendras nerimas. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, socialinis stresas. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, frustruotas sėkmės poreikis. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, saviraiškos baimė. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, žinių tikrinimo baimė. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, baimė nepatenkinti lūkesčių. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, žemas fiziologinis pasipreišinimas stresui. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, santykiai su mokytojais. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, bendras nerimas mokykloje. Neirmastingumo požymių ypatumai pagal klases. Nerimastingumo požymiai pagal kalbos raidą. Nerimastingumo požymių ypatumai pagal kalbos sutrikimo pobūdį. Nerimastingumo požymių ypatumai pagal socialines grupes. Išvados. Literatūra. Summery. Priedai.


Problema ir jos aktualumas.

Nerimas kamuoja kiekvieną žmogų, tad galima įsivaizduoti, kaip nuo mokyklinio nerimastingumo kenčia mokiniai, o ypač tie, kurie turi įvairių kalbos sutrikimų. Mokyklų pagrindinis tikslas yra išugdyti dorą ir išmintingą žmogų, o tam reikia tinkamos aplinkos, kur vaikas nejaustų baimės ir nerimo. Mokyklinis nerimas yra labai opi šių dienų problema, todėl yra būtina išsiaiškinti, kuo pasižymi nerimastingumas, kad būtų galima užkirsti tam kelią.

Ališauskas (2004) teigia, jog mokiniai, jausdamiesi nesaugūs, tarsi užsiblokuoja, todėl labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias nerimui, kuris gali tapti visą gyvenimą trunkančių didelių socialinių ir psichologinių sunkumų pranašu. Autoriaus teigimu, norint užkirsti kelią nerimui, neurozėms, depresijoms ir pan., ypač reikalinga laiku išsiaiškinti mokyklinio nerimastingumo priežastis ir jas įveikti.

Miniauskienė, Urnikienė (2006) pritaria pastarosioms mintims, jog yra labai svarbu išaiškinti mokyklinio nerimastingumo ypatumus, bandyti įžvelgti atsiradimo priežastis ir stengtis jas įveikti, pabrėždamos, kad vaikai ir paaugliai yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Nesėkmės atveju mokinys patiria nusivylimą, pyktį, baimę.

Peleckaitė – Markovienė, Nasvytienė, Bumblytė (2004) mano, kad nerimas kaip emocinė būsena, susijusi su mokyklinio gyvenimo situacijomis, tirtas daugelio mokslininkų. Tyrimais įrodyta, kad nerimas – viena iš neigiamų emocijų, darančių įtaką vaiko psichologinei savijautai mokykloje.

Beresnevičienė, Markovienė, Eidukevičius (1999) pabrėžia, kad vaikų nerimas stiprėja, tampa sunkiai koreguojamas. Autoriai išskiria mokyklinio nerimastingumo atvejus, kurių priežastis – nepasitikėjimas savimi, menkavertiškumo jausmas bei neigiamas požiūris į mokyklą, mokytoją. Plėtojant jų mintis, Pikūnas, Palujanskienė (2005) taip pat pabrėžia, kad nesėkmės atveju mokykloje mokiniai patiria neigiamus jausmus – nusivylimą savimi, pavydą, baimę, gal net pyktį. Grakausko (2004) teigimu, žmogus, savireguliacijos padedamas, siekia tikslų, o stresas kelia grėsmę jų pasiekimui.

Mokinių nenorą mokytis Baresnevičienė, Markovienė, Eidukevičius (1999); Markovienė (2001); Kaffemanienė, Ivoškutė (2005) ir kt. sieja su silpna motyvacija, mokymosi veiklą lydinčiomis neigiamomis emocijomis, savęs nuvertinimo problemomis, nerimastingumu.

Tyrimo objektas. Mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumai.

Hipotezės:

1.Tikėtina, kad didesnį mokyklinį nerimastingumą išgyvena mokiniai, turintys kalbos sutrikimų, nei įprastinės kalbos raidos mokiniai.

2.Tikėtina, kad mokyklinį nerimastingumą labiau išgyvena vaikai, besimokantys didesnių miestų mokyklose, nei mažuose miesteliuose ar kaimuose.

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumus.

Uždaviniai:

1.Išstudijuoti pedagoginę, psichologinę literatūrą, susijusią su nerimo aiškinimo teorijomis.

2.Palyginti kalbos sutrikimų turinčių ir įprastinės kalbos raidos II – IV klasių mokinių nerimastingumo ypatumus.

3.Atskleisti miesto ir kaimo mokyklose besimokančių mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumus.

Tyrimo metodai.

•Pedagoginės psichologinės literatūros analizė.

•Anketinė apklausa pagal Fillips metodiką.

•Kiekybinė duomenų analizė.

Tyrimo dalyviai. Miesto ir kaimo mokyklų 2-4 klasių mokiniai. Ištirta 150 mokinių, besimokančių Šiaulių Gegužių vid., Radviliškio „Gražinos“, Kairių ir Voveriškių pagrindinėse mokyklose, iš kurių 103 sutrikusios kalbos ir 47 normalios kalbos raidos mokiniai.

  • Pedagogika Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • 45 puslapiai (10778 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 86 KB
  • Logopedija Miesto ir kaimo mokyklų 2-4 klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumai
    10 - 2 balsai (-ų)
Logopedija Miesto ir kaimo mokyklų 2-4 klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, nerimastingumo ypatumai. (2015 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/logopedija-miesto-ir-kaimo-mokyklu-2-4-klasiu-mokiniu-turinciu-kalbos-sutrikimu-nerimastingumo-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:59