Loterijų ir azartinių lošimų mokestis, jo praktinis taikymas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Lietuvos mokesčių istorijos raida, loterijų mokesčio atsiradima. Loterijų ir lošimų reglamentavimo teorinė analizė. Loterijų ir azartinių lošimų reglamentavimas Lietuvoje. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo reglamentavimas Lietuvoje. Loterijas ir lošimus platinančių įmonių praktinė analizė. nacionalinio biudžeto plano įgyvendinimas. Loterijas platinančių įmonių analizė. Azartinius lošimus platinančių įmonių analizė. Loterijų ir lošimų mokesčio nacionalinio biudžeto plano įgyvendinimas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Žmogus tai unikali būtybė, kuri turi įvairiausių poreikių ir su begaliniu troškimu siekianti juos įgyvendinti. Patenkinus vienus iš svarbiausių poreikių: maistas, saugumas, miegas ima ryškėti kiti tokie kaip noras save realizuoti. Savirealizacijos sąvoką kiekvienas supranta skirtingai, tai dažniausiai priklauso nuo auklėjimo šeimoje, kultūros, regiono tradicijų, papročių, galiausiai nuo valstybės vykdomos politikos tam tikroje srityje. Jei vienas žmogus realizuoja save piešdamas, šokdamas ar dirbdamas jam patinkantį darbą tai kitas save realizuoja dalyvaudamas azartiniuose žaidimuose, loterijose. Tačiau žmogus net nesusimasto kiek jo išleistų pinigų atitenka valstybei ir išvis ar viskas yra legalu ir kiek įmonės iš to uždirba.

Temos aktualumas: Kiekvienos valstybės biudžeto pajamų pagrindinis šaltinis yra mokesčiai ir rinkliavos. Vienas iš tų mokesčių yra loterijų ir azartinių lošimų mokestis. Šis mokestis Lietuvoje įvestas 2001 m. gegužės 17 d. įstatymu bei įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Nors šis mokestis sudaro kiek mažiau nei 0,5 proc. Lietuvos valstybės biudžeto pajamų, tačiau jis yra lygiai toks pats svarbus kaip ir kiti mokesčiai, kadangi mažoje valstybėje tie 0,5 proc. gali reikšti išties nemažai. Taigi kaip šis mokestis apibrėžtas įstatyme ir kaip jį moka Lietuvos įmonės praktikoje.

Darbo tikslas: Išnagrinėti loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymą bei pateikti jo praktinį taikymą įmonėse.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų teisinį reglamentavimą;

Pateikti loterijų ir azartinių lošimų praktinį taikymą įmonėse;

Palyginti 2012-2014 metų nacionalinio biudžeto plano ir fakto rodiklius.

Tyrimo objektas: Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas.

Rašant šį projektą buvo naudotasi: Literatūros šaltiniais, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Loterijų priežiūros tarnybos veiklos dokumentais, Lietuvos Respublikos įstatymais, duomenų bazėmis.

Patys mokesčiai pradėjo formuotis Lietuvai dar esant LDK. Taigi mokesčius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apibūdinti keliais skiriamaisiais bruožais:

Iki XVI a. mokesčiai buvo mokami natūra;

Kunigaikštis Vytautas įveda sidabrinės mokestį – po penkis grašius nuo dviejų jaučių jungo ar vieno plūgo, kiek vėliau atsirado mokestis už valaką;

Kvartos mokestis. Tai mokestis mokamas už valstybės dvarų turėjimą;

Padūmės mokestis. Jį mokėjo smulkūs bajorai, valstiečiai ir miestiečiai už turimą turtą;

Pagalvės mokestis. Jį turėjo mokėti visi LDK gyventojai;

Hiberna – tai kariuomenės žiemojimo mokestis, jį mokėjo valstybinių dvarų valstiečiai;

„Aukos mokestis“ – tai mokestis, kurį priėmė ketverių metų seimas, buvo draudžiamą jį suversti valstiečiams, o jį turėjo mokėti bajorai ir dvasininkai.

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis Rasos Subačienės ir kt. knyga Apskaitos ir audito pagrindai. Vilnius, 2015. P. 152. (1)

Šie mokesčiai yra tarsi savotiška pradžia mokesčių sistemos atsiradimui Lietuvoje, tačiau dar ilgą laiką nebuvo nei mokestinių lengvatų, mokesčiai buvo sudaryti netikslingai, mokestinės prievolės taikomos tik tam tikram socialiniam sluoksniui, mokestinių pajamų surinkimas nebuvo civilizuotas ir tikslingas. Ir tik 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę imtasi veiksmų kurti skaidrią ir tikslingą mokesčių sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Aukščiausios

Pirmieji azartinių lošimų dokumentiniai raštai rasti mineralinių šaltinių kurortuose, kur gydėsi, ilsėjosi ir žaisdami laiką leido graikų ir romėnų aukštuomenės nariai. Iki XVIII amžiaus azartiniai lošimai paplito po Europą. Venecijoje 1626 metais buvo legalizuoti pirmieji viešieji lošimo namai. Palaipsniui azartiniai lošimai tapo apmokestinami ir kituose pasaulio šalyse. (2)

Archeologai ištyrė, kad Lietuvoje patys populiariausi buvo azartiniai lošimai kauliukais ir kortomis. 1780 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kunigaikštis Vytautas įvedė lošiamųjų kortų mokestį, deja tačiau pajamos iš šio mokesčio buvo labai nedidelės.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 35 puslapiai (7463 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 157 KB
  • Loterijų ir azartinių lošimų mokestis, jo praktinis taikymas
    10 - 5 balsai (-ų)
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis, jo praktinis taikymas. (2016 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/loteriju-ir-azartiniu-losimu-mokestis-jo-praktinis-taikymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:19